Kinta lyčių stereotipai: nebėra normalu, kai berniukai tampo už kasų ar kilnoja sijonus

Žeminantis elgesys nebėra norma 

Apklausos metu paprašyta įvertinti elgesį, kai berniukas tampo mergaitei už kasų ar kelia sijoną. Didesnioji dalis, šeši iš dešimties tyrimo dalyvių, išreiškė nuomonę, kad toks elgesys nėra nekaltas dėmesio rodymas. 

2018 m., kai buvo atliktas analogiškas tyrimas, taip manė 45 proc. apklaustųjų, tiek pat jų tokį elgesį teisino kaip nekaltą dėmesio rodymą. Šiemet tokį elgesį teisinančiųjų dalis sumažėjo iki trečdalio. 

„Matome, kad gerokai sumažėjo visuomenės tolerancija elgesiui, kuris turi priekabiavimo požymių. Panašu, kad tampymas už kasų ir sijonų kilnojimas nebėra norma, ir tai yra teigiamas pokytis“, – sako lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Šis pokytis, pasak kontrolierės, gali būti susijęs su pastaraisiais metais švietimo įstaigose skiriamu didesniu dėmesiu patyčių ir smurto lyties pagrindu prevencijai: „Taip pat vis aktyviau kalbame apie seksualinį priekabiavimą ir būtinybę neteisinti tokio elgesio užuomazgų, galinčių pasireikšti jau vaikystėje.“

Nepagarbų elgesį mergaičių atžvilgiu dažniausiai linkusios nepateisinti moterys bei jauniausi (18–25 metų amžiaus) tyrimo dalyviai ir dalyvės. Savo ruožtu per trečdalį vyresnių nei 46 metų apklaustųjų tvirtino, kad tampymas už kasų ir sijonų kilnojimas yra nekaltas dėmesio rodymas. 

Berniukų žaidimai su lėlėmis vis dar baugina 

Apklausos metu taip pat buvo paprašyta įvertinti teiginį „berniukams normalu žaisti su lėlėmis“. Per septynerius metus gyventojų nuomonė pasikeitė nežymiai: 2018-aisiais pasisakiusiųjų už ir prieš buvo po lygiai (44 proc.), o šiemet manančiųjų, kad berniukams yra normalu žaisti su lėlėmis, dalis siekė 48 proc. 

Moterys dažniau nei vyrai buvo linkusios manyti, kad berniukai gali žaisti su lėlėmis. Taip pat tokius žaidimus palaikė jaunesni (18–35 m.) asmenys – net šeši iš dešimties jų teigė, kad tai yra normalus reiškinys. 

Pasak B. Sabatauskaitės, iš šių duomenų galima spręsti, kad gyventojų lūkesčiai, kaip turėtų elgtis mergaitės ir berniukai, išlieka gana stereotipiniai. 

„Vaikystėje patiriami lūkesčiai, kas yra vyriška ir kas moteriška, suformuoja tam tikras nuostatas, kurios keliasi į suaugusiųjų pasaulį. Pavyzdys apie berniukų žaidimus su lėlėmis yra tik vienas iš jų. 

Bet ir šis stereotipas gali turėti didelę įtaką vėlesniems vaikų pasirinkimams, pavyzdžiui, studijų ar profesijos. Tai atsispindi ir darbo rinkoje, kurioje matome lyčių segregaciją, atlyginimų skirtumus. Taip pat tai gali turėti įtakos darbų pasidalijimui namuose, kai namų ruoša ir artimųjų globa krenta ant moterų pečių“, – sako ji. 

Reakcijos į juokelius: sutinka, kad gali žeisti, bet garsiai nepritaria tik mažuma

Apklausos dalyvių taip pat buvo teiraujamasi, kaip jie reaguoja į juokelius apie moteris, pavyzdžiui, blondines. Kas ketvirtas asmuo (24 proc.) prisipažino, kad tokie pokštai jam ar jai nepatinka, tačiau juos girdėdamas(-a), tyli. 

Nepritarimą tokiam humorui garsiai išreiškia tik 16 proc. tyrimo dalyvių, tarp jų – beveik dvigubai daugiau moterų nei vyrų (atitinkamai 20 ir 13 proc.).

Kitos reakcijos taip pat išsiskiria priklausomai nuo lyties – beveik kas trečias vyras (29 proc.) ir kas penkta (17,5 proc.) moteris, girdėdamas(-a) juokelius apie blondines, juokiasi kartu. Penktadalis apklaustųjų pasirinko atsakymą „pats / pati pasakoju tokius juokelius, jeigu žinau“. 

Vertindami tokį humorą, daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų išreiškė nuomonę, kad jis skatina nepagarbą moterų atžvilgiu. 2018-aisiais tokią nepagarbą įžvelgė daugiau apklaustųjų – 66 proc.

Lygių galimybių kontrolierės B. Sabatauskaitės pastebėjimu, sutinkančiųjų, jog juokeliai apie moteris skatina nepagarbą jų atžvilgiu, per septynerius metus sumažėjo gana reikšmingai. „Nors seksistinis humoras gali žeisti, be to, stiprinti lyčių stereotipus, panašu, kad reikšminga visuomenės dalis jį linkusi pateisinti, o kita dalis tyliai prisitaiko arba ignoruoja“, – sako kontrolierė.

Tokios tendencijos, anot jos, gali būti susijusios su pastaraisiais metais išaugusia visuomenės poliarizacija vertinant lyčių lygybės temas. 

„Nepagarbių juokelių normalizavimas yra nerimą kelianti tendencija, kadangi glaudžiai susijusi su kitais stereotipiniais lyčių naratyvais, pavyzdžiui, kad moterys per jautriai reaguoja ar sutirština spalvas pranešdamos apie patiriamą smurtą“, – komentuoja B. Sabatauskaitė. 

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2025 m. liepos 18–25 dienomis. Ją Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko UAB „Spinter tyrimai“. Apklausti 1009 vyresni nei 18 m. amžiaus asmenys.