Klaipėdą šeštadienį žadins pučiamųjų orkestrai

Remiantis istoriniais faktais, Žemaitija ir Mažoji Lietuva jau tris šimtmečius išsiskiria pučiamųjų tradicijų stiprumu ir unikalumu. Dėl dvarų muzikos mokyklų įtakos pučiamųjų instrumentų orkestrai XVIII-XIX a. kūrėsi visoje Lietuvoje.

Įkvėpė istorija

1923 m. Stasiui Šimkui įkūrus Klaipėdos konservatoriją (dabar - Stasio Šimkaus konservatorija) Lietuvoje atsirado stipri orkestrinio muzikavimo ir ypač pučiamųjų instrumentų mokykla.

Šie reikšmingi įvykiai įkvėpė festivalio organizatorius šiuolaikiškai įprasminti gilias istorines šaknis turinčias tradicijas.

„Žvejų rūmai ieško vis naujų būdų ir iniciatyvų, kaip paįvairinti Klaipėdos kultūrinį gyvenimą ir sudominti įvairių socialinių sluoksnių žmones.

Šis festivalis gimė iš meilės pučiamiesiems.

Šis festivalis gimė iš meilės pučiamiesiems.

Tai didingi, garsūs instrumentai, dovanojantys prabangią muziką. Klaipėdoje ruošiami pūtikai, o miestas iki šiol neturėjo tokio renginio", - sakė Žvejų rūmų direktorė Kristina Jakštė prieš festivalį surengtoje spaudos konferencijoje.

Pasklis po visą miestą

Pirmajame tarptautiniame orkestrų festivalyje dalyvaus penki kolektyvai: Latvijos Karinių jūrų pajėgų orkestras (dirigentas Andris Rasmanis), Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras (dirigentas kapitonas Remigijus Terminas), Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės orkestras (vad. Linas Senkus), Klaipėdos džiazo orkestras (vad. Kęstutis Sova) ir Palangos orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Vygantas Rekašius).

Rugsėjo 7-osios rytą nuo 10 val. orkestrai simboliškai „žadins miestą“ - muzika skambės plačiai nuo Dragūnų gatvės Mažajame Kaimelyje iki Sąjūdžio parko (prie Laukininkų ir Varpų gatvių), Debreceno alėjoje, Vaidilos aikštėje ir Senajame turguje.

Vėliau festivalio renginiai persikels į miesto centrą - prie Danės upės, kuria dar iki pat XX a. vidurio laivai įplaukdavo į miestą.

Tai įkūnija festivalio idėją: miesto svečiai bei atokesnių Klaipėdos mikrorajonų gyventojai kviečiami burtis abipus upės, tarp dviejų krantų, simboliškai jungiančių Didžiąją ir Mažąją Lietuvą.

Varžytuvės tarp dviejų krantų

15 val. Dangės skvere, tarp dviejų Dangės upės krantų, orkestrai susirungs muzikinėse dvikovose-varžytuvėse, atlikdami savo paruoštas skirtingas koncertines programas.

Dangės skvere, tarp dviejų Dangės upės krantų, orkestrai susirungs muzikinėse dvikovose-varžytuvėse.

Bus patenkinti įvairiausi klausytojų muzikiniai prioritetai - skambės muzika nuo klasikos šedevrų (maršų, valsų), populiarių XX a. melodijų iki džiazo standartų. 

Šiauriniame Dangės krante (prie vaikų žaidimų aikštelės) gros Palangos orkestras ir Klaipėdos džiazo orkestras, o pietiniame krante, prie buvusios irklavimo bazės pastato - Latvijos Karinių jūrų pajėgų orkestras ir LK Karinių oro pajėgų orkestras.

Dvikovos pertraukose prie kavinės „Ateik ateik“ muzikuos LŠS Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės orkestras. Muzikinių dvikovų arbitrai - aktorė Aistė Lasytė ir Egidijus Miknius.

Festivalio baigiamieji akordai bus itin garsūs - 18 val. Dangės skvere gros jungtinis festivalio dalyvių - beveik pusantro šimto muzikantų orkestras. Dirigento batuta dalinsis visų orkestrų vadovai.

Koncerto metu bus unikali galimybė vėl išgirsti prieš keletą metų JAV atrastą nežinomo autoriaus (ar slapyvardžiu prisidengusio kapitono Neringo) sukurtą maršą „Valio, Klaipėda“, pasiklausyti garsių pasaulinių orkestrų repertuaro kūrinių, taip pat susirinkusiai publikai kartu padainuoti, akompanuojant orkestrams.

Kita idėja - Klaipėdos pučiamųjų orkestras

Festivalio meno vadovas - Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestro vadovas ir dirigentas, trombonininkas Egidijus Miknius sakė, norą, kad Klaipėdoje skambėtų pučiamųjų orkestrų muzika, turėjo dar tada, kai būdamas aštuntokas atvažiavo mokytis į S. Šimkaus konservatoriją.

„Kai grįžau po pertraukos į Klaipėdą kilo idėja surengti festivalį. Pasakiau tą idėją K. Jakštei ir labai apsidžiaugiau, kad ji pritarė. 

O mintis surengti orkestrų varžytuves abipus Dangės krantų atėjo būnant Dangės skvere, kuriame mėgsta žaisti mano vaikai“, - pasakojo E. Miknius.

Anot festivalio meno vadovo, kita jo idėja - Klaipėdos pučiamųjų orkestras.

„Didelė gėda ir neteisybė, kad Klaipėda, pūtikų kalvė, neturi miesto pučiamųjų orkestro. Kažkada buvo „Bangpūtys“, bet jo neliko. 

Didelė gėda ir neteisybė, kad Klaipėda, pūtikų kalvė, neturi miesto pučiamųjų orkestro.

Dabar yra tik Karinių jūrų pajėgų orkestras, tačiau jis priklauso kariuomenei“, - pastebėjo E. Miknius.

„Pasiduosim ir grosim“

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro vadovo dirigento kapitono Remigijaus Termino nuomone, Pučiamųjų orkestrų festivalis Klaipėdoje, kuri garsėja savo pūtikais, bus labai reikšmingas šiam kraštui.

„Sveikinu su šia iniciatyva. Tikiu, kad žiūrovai patirs didelį malonumą.

Neprisimenu, kad mūsų orkestras būtų grojęs Klaipėdoje viešose erdvėse. O kariniai orkestrai groja ne tik maršus, bet gali pristatyti ir meninę programą.

Nesvetima muzikantams ir konkurencija, tad varžytuvių idėja mums labai patiko. Muzikantai ją išgirdę sakė „Mes pasiduosim ir tada grosim“, - šmaikštavo R. Terminas.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro atstovas pažymėjo, kad pirmajam festivaliui parinkta labai įdomi, aukšto meninio lygio programa. „Esame dėkingi festivalio vadovui, kuris mūsų orkestrui patikėjo atlikti vieną siurprizą, kurį publika išgirs jungtiniame koncerte“, - intrigavo R. Terminas.

Gera nuotaika - garantuota

Klaipėdos miesto savivaldybė pirmajam Klaipėdos pučiamųjų orkestrų festivaliui skyrė 25 tūkst. Eur.

Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Paulius Ignatavičius pasidžiaugė intriguojančia festivalio forma.

„Smagu, kad festivalio renginiai vyks ne tik miesto centre, bet ir pasklis po miestą. Taip pat manau, kad bus labai įdomi orkestrų dvikova, kuri vyks Dangės upės krantinėse.

Pučiamieji - instrumentas, kuris pažadina ir dovanoja gerą nuotaiką, o dar ir gamta dovanoja gerą orą. Tad šis šeštadienis Klaipėdoje bus tikrai smagus", - kalbėjo Kultūros skyriaus vedėjas.