Klaipėdoje įkurta unikali erdvė: tyrinėti aplinką pojūčiais kvies sensorinis sodas

2020 m. „Vilties miesto“ bendruomenė Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno prieigose pradėjo kurti sensorinį sodą.

Jis pavadintas pirmojo Lietuvos botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, bibliofilo, kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos vardu.

Sensorinis sodas skirtas žmonėms, turintiems įvairių fizinių, psichinių, emocinių ir elgesio sutrikimų.

Tikimasi, kad sodas padės siekiant jų socialinės, dvasinės ir fizinės gerovės bei geresnės gyvenimo kokybės integruojant juos į veiklas sensoriniame sode.

"Kurdami sensorinį sodą tikimės teigiamų psichosocialinių ir medicininių rezultatų.

Mūsų dėmesio centre autizmo spektro sutrikimų paliesti vaikai ir jų artimieji, onkologiniai ligoniai, jų artimieji, kuriems praleistos valandos sensorinėje aplinkoje palengvins socialinę adaptaciją, pagerins darbo įgūdžius bei padidins galimybę integruotis darbo rinkoje", - sako sodo kūrėjai.

VšĮ „Pranciškaus paukšteliai“ vadovė, „Vilties miesto“ atstovė Janina Urbikienė „Vakarų ekspresui“ pasakojo, kad sodo atidarymo renginys liepos 8 d. vyks nedidelėmis grupėmis iš anksto užsiregistravusiems asmenims bei organizacijoms.

Numatomos teminės ekskursijos po sodą, kineziterapinė mankšta, muzikos terapijos užsiėmimai, vaistinių augalų pažinimas, orientacinis žygis vaikams po sodą bei sveiko maisto edukacija.

Nespėjusieji užsiregistruoti neturėtų nusiminti, nes sodas bus atviras visiems.

Planuojama, kad sodas bus atvertas lankytojams kasdien nuo 8 iki 20 valandos.

Į sodą atėję lankytojai galės prisidėti prie sodo puoselėjimo.

Ant specialios lentos bus surašyti darbai, kuriuos reikia padaryti, pvz., palaistyti augalus, paravėti ir t. t.

Visiems pojūčiams

Sensorinis sodas suplanuotas remiantis septyniais žmogaus pojūčiais.

Sode esantys tinkamai parinkti augalai ir jų grupės užtikrina šių pojūčių stimuliavimą ar slopinimą.

Susidūrimas su tam tikrais natūraliais „dirgikliais“ - augalų spalva, kvapais, švelnumu, skoniu, garsais tiesiogiai veiks mūsų pojūčius, sukels pasitenkinimą, malonumą, kurs teigiamas emocijas.

Edukacinės ir metodinės priemonės leis giliau pažinti mūsų planetos unikalumą, jos žolynų ir gėlynų svarbą žmogaus sveikatai.

Į užsiėmimus, kuriuos ves ergoterapeutai, kineziterapeutai ir kiti specialistai, bus įtraukiami įvairaus amžiaus, skirtingus gebėjimus turintys asmenys.

Specialią socialiai pažeidžiamų grupių įtraukties gerinimo sensoriniame sode metodiką parengė ergoterapeutė dr. Giedrė Kavaliauskienė, o metodikoje augalų sensorines charakteristikas aprašė apželdinimo specialistė Roma Urbonienė.

Per metus teoriniuose ir praktiniuose mokymuose sensoriniame sode dalyvavo kelios švietimo ir socialinės organizacijos, gydytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai, mokytojai.

Mokymuose dalyvavo per 40 specialistų, apie 20 tėvų, savanoriai bei įvairaus amžiaus ir gebėjimų vaikai, taip pat senoliai iš dienos centro.

PLANAS. Sensorinis sodas suskirstytas į skirtingas zonas.

Daugiau nei 100 augalų rūšių

Pasak J. Urbikienės, sensoriniame sode pasodinta daugiau nei šimtas trisdešimt skirtingų rūšių augalų.

„Džiaugiamės kiekviena diena, nes augalai auga, pradeda vešėti ir atsiskleidžia visu grožiu, tad kiekviena diena mums atneša naują stebuklą“, - sakė J. Urbikienė.

Pasak jos, maždaug 30 arų ploto sodas geriausiai pritaikytas grupėms iki 25 žmonių.

Sodas suskirstytas į tam tikras zonas, kurių kiekviena stebina augalų įvairove ir savitu tikslu.

Pavyzdžiui, vienur svaigius žiedus kraus čiobrelių pievelė, kitur galima pažinti javus - kviečius, linus, rapsus, grikius.

Dar kitoje zonoje per keletą metų tikimasi galutinai suformuoti karklų tunelį, o pergoles ramiam pasisėdėjimui apraizgys vynuogės.

Sode bus ir ne taip dažnai sutinkamų augalų, pavyzdžiui, vabzdžius viliojanti Prestono alyva 'Miss Canada', žolinis krūmas kininis miskantas, kurį malonu liesti.

Taip pat lankytojai galės pažinti vaistinį augalą juodgrūdę darželinę, kurios kvapiomis sėklomis gardinami patiekalai, cefaloforą, kuri skleidžia netikėtą ananasų aromatą ir pritraukia bites, o drugelius ir vabzdžius vilioja budlėja.

Tiesa, dalis augalų po praėjusios žiemos neprigijo, nes buvo per daug drėgmės, kai kuriuos teko sodinti iš naujo.

Raminančiais vandens garsais sodo lankytojus džiugins trykšlys.

Pasak J. Urbikienės, vietoje pabodusio fontano pavadinimo pasirinktas šis, kur kas įdomesnis ir šypseną daugeliui sukeliantis žodis.

Bus galima pamatyti paukščių namelį, vabzdžių viešbutį, išbandyti basų pėdų taką.

"Labai džiaugiamės, nes paskutines kelias savaites atvyksta įvairios bendruomenės iš visos Lietuvos ir naudojasi sodu kaip poilsio erdve.

Praėjusią savaitę viešėjo viena bendruomenė iš Vilniaus ir rytus bei vakarus leido būtent šiame sode", - teigė pašnekovė.

"Šis projektas yra labai pavykęs, jau sulaukęs labai daug dėmesio.

Todėl ketiname jį tęsti ir prie vienuolyno turėtų atsirasti dar vienas sodas kaip dovana klaipėdiečiams", - apie ateities planus užsiminė J. Urbikienė.

DĖMESYS. Dėmesio centre - autizmo spektro sutrikimų paliesti vaikai ir jų artimieji, onkologiniai ligoniai, jų artimieji.

 „Vilties miesto“, Vilijos JONUŠAITYTĖS ir Lauros PUKINSKIENĖS nuotr.