Klaipėdoje medžiai virsta, bet kaltų nėra

(6)

Žinomo uostamiesčio sportininko visureigį daugiabučio namo kieme suniokojusi nulūžusi didžiulė medžio šaka atskleidė galimą Klaipėdos miesto savivaldybės gudrybę. Šią istoriją narpliojantis teismas suabejojo, ar miesto valdžia pagrįstai ant klaipėdiečių pečių perkėlė finansinę miesto želdynų ir želdinių priežiūros naštą. Temidė nusprendė išsiaiškinti, kas tokios nelaimės atveju privalo atlyginti patirtą žalą - Savivaldybė ar daugiabučio namo administratorius.

Ši istorija prasidėjo pačioje praėjusių metų vasaros pabaigoje. Sekmadienio (rugpjūčio 30 d.) vakarą viename I. Kanto gatvės namo kieme nulūžusi senutėlio klevo šaka nukrito tiesiai ant dviejų prie šio medžio stovėjusių automobilių - „Mercedes-Benz“ ir „Toyota Land Cruiser“.

Pirmosios mašinos savininkui pasisekė, nes nulaužtas tik šoninis veidrodėlis. Tuo tarpu praeityje žinomo imtynininko Konstantino Nasretdinovo visureigis, kuriam kliuvo pagrindinis smūgis, kaip reikiant suniokotas.

Po sprogimą primenančio garso kieme susirinkę namo gyventojai nesistebėjo, kad medžio šaka lūžo esant gražiam orui ir net nepučiant vėjui. Jų teigimu, judriame kieme augantys seni medžiai jau senai kėlė grėsmę ir buvo tik laiko klausimas, kada įvyks nelaimė. Užjausdami kaimyną dėl gerokai apgadintos mašinos, jie džiaugėsi, kad didžiulė ir sunki šaka neužkrito ant atsitiktinai pro šalį galėjusio eiti žmogaus.

Bylinėjimosi neišvengta

Automobilio remontui beveik devynis tūkstančius eurų išleidęs K. Nasretdinovas patirtus nuostolius paprašė atlyginti daugiabučio namo administratorių. Tačiau bendrovė „Vitės valdos“ (nuo šių metų liepos 1 d. UAB „Civinity namai Klaipėda“) geranoriškai tai padaryti nesutiko. Jos atstovai nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus tinkama želdinių priežiūros kontrolė yra Klaipėdos miesto savivaldybės pareiga.

Minėtas klevas augo ne privačioje, o miesto Savivaldybei priklausančioje teritorijoje. Prie daugiabučio namo esanti teritorija nėra suformuota kaip atskiras žemės sklypas.

Savivaldybėje apsilankiusį K. Nasretdinovą valdininkai pasiuntė atgal pas daugiabučio namo administratorių, tad jam neliko nieko kito, kaip tik teisybės ieškoti teisme. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir savarankiškų reikalavimų nepateikusi draudimo bendrovė į šią civilinę bylą įtraukti kaip tretieji asmenys.

Ieškinį išnagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismas šių metų balandį visus klaipėdiečio finansinius reikalavimus patenkino. Jam iš „Vitės valdų“ priteistas 8 957,47 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir 1 699 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismas konstatavo, kad būtent „Vitės valdoms“ norminiu teisės aktu (prieš daugiau nei ketverius metus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis) pavesta medžių priežiūra ginčo teritorijoje, todėl bendrovė ir atsakinga už mašinos savininkui padarytą žalą.

„Vitės valdos“ su tokiu pirmosios instancijos teismo verdiktu nesutiko ir jį apeliacine tvarka apskundė aukštesnės instancijos teismui.

Teisėjai suabejojo

„Vitės valdų“ apeliacinį skundą nagrinėti ėmėsi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (pranešėjas, kolegijos pirmininkas), Aurimo Brazdeikio (Civilinių bylų skyriaus pirmininkas) ir Mildos Skersienės.

Kolegijai kilo abejonių, ar Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisykles patvirtinusi bei pareigą vykdyti želdinių ir želdynų priežiūrą turinti Klaipėdos miesto savivaldybė teisėtai atitinkamais šio administracinio akto punktais išplėtė daugiabučio namo administratoriaus funkcijas, papildomai priskirdama jam funkciją prižiūrėti želdinius ir želdynus.

Šios funkcijos yra patvirtintos aukštesnės teisinės galios teisės aktu - Vyriausybės nutarimu. Juo miesto želdinių ir želdynų priežiūros funkcija daugiabučio namo administratoriams nėra nustatyta.

"Susidaro situacija, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, patikėjimo teise valdydama valstybinę žemę, turėdama įstatymų įtvirtintą pareigą vykdyti želdinių ir želdynų priežiūrą, poįstatyminiu aktu nustatė faktiškai naudojamos teritorijos plotą ir pareigą tvarkyti bei prižiūrėti šią teritoriją, taip pat tvarkyti želdinius ir želdynus.

PAVOJUS. Nenorėdami sulaukti nemalonios staigmenos, apie artėjančią audrą ar prognozuojamą stiprų vėją įspėti klaipėdiečiai privalo atidžiai žiūrėti, kur palieka savo automobilius.

Taip savivaldybė perkėlė finansinę naštą miesto gyventojams, nors jie ir taip turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už faktiškai naudojamą žemės sklypą.

Apygardos teismo nuomone, būtina ištirti, ar tokia savivaldybės priimto administracinio akto norma neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir šie teisiniai santykiai neturėtų būti reguliuojami aukštesnės teisinės galios aktu", - pareiškė teisėjų kolegija.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismas kreipėsi į specializuotą teismą ir paprašė patikrinti, ar uostamiesčio Savivaldybės norminio teisės akto dalis atitinka įstatymus ir Vyriausybės norminį teisės aktą.

Pati civilinė bylą sustabdyta, kol Regionų apygardos administracinis teismas išnagrinės šį Klaipėdos apygardos teismo prašymą. Ši nutartis neskundžiama.

Susitaria ir draugiškai

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas neabejoja, kad galiojančios Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės jokių įstatymų ar teisės aktų nepažeidžia.

„Mūsų nuomone, už želdinių tinkamą priežiūrą yra atsakingi bendro naudojimo objektų valdytojai. Daugiabučių namų administratoriai, bendrijos ar jungtinės veiklos asmenys. Aišku, jei kalbame apie daugiabučio namo teritoriją.

Jei yra vienabutis namas, tai jokių klausimų nekyla. Atsakingas yra jo savininkas. Jei priežiūra nebuvo tinkamai vykdoma ir dėl to nukritęs medis apgadino automobilį ir padarė jo savininkui žalą, savo įsipareigojimų nevykdžiusiam asmeniui atsiranda prievolė atlyginti nuostolius“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Kačalinas.

Per metus į Klaipėdos miesto savivaldybę vidutiniškai kreipiasi apie penki uostamiesčio gyventojai, kurių transporto priemones apgadino virstantys medžiai ar nulūžusios šakos.

„Jų prašoma atlyginti patirta minimali žala siekia apie 1 000 eurų. Jei automobilį tik apibraižo šakos, nuostoliai bus minimalūs. Bet jei krenta medis, jie savaime yra didesni. Daug kas priklauso ir nuo pačios mašinos brangumo“, - teigė A. Kačalinas.

Dažnai teismų dėl žalos atlyginimo net neprireikia, nes Savivaldybė ne visada kratosi atsakomybės.

"Apie pusę ar net daugiau atvejų bylinėjimosi pavyksta išvengti. Sulaukę pretenzijos, pasižiūrime, ar nėra kokių nors atsakomybę šalinančių aplinkybių. Kad ir ypač stipraus vėjo, kuris gali būti vertinamas kaip nenugalima jėga (force majeure). Nustatome, kieno teritorijoje viskas įvyko, ar tai nėra privatus žemės sklypas. Įvertiname ir išlaidų pagrįstumą.

Jei matome, kad esame atsakingi, padarytą žalą atlyginame.
Suprantame, kad, ginčui pasiekus teismą, bylinėjimasis tik padidintų Savivaldybės galimą patirti žalą", - tikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas A. Kačalinas.

NEUŽSISPYRĘ. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo Andriaus Kačalino teigimu, jei dėl padarytas žalos kalta Savivaldybė, ji geranoriškai atlygina klaipėdiečių patirtus nuostolius.

Nuolatinė grėsmė

Uostamiesčio kiemuose bei gatvėse virstantys medžiai ar lūžtančios jų šakos - gana dažnas reiškinys. Juos pašalinti ugniagesiai kviečiami beveik per kiekvieną pajūryje siaučiančią audra ar pučiant stipriam vėjui. Neretai medžiai ar šakos krenta ir ant klaipėdiečių automobilių.

Paskutinį kartą toks atvejis užregistruotas prieš porą savaičių. Stichinį lygį pasiekęs vėjas medį užvertė ant Sausio 15-osios gatvėje įsikūrusios degalinės teritorijoje stovėjusių dviejų mašinų - „Ford Galaxy“ ir „Škoda Octavia“.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder