Klastinga liga sirgusi Donata Virbilaitė: „Londone viską praradau per vieną dieną“

„Kad sergu depresija supratau gyvendama Londone, tačiau tuomet nebuvau pasirengusi gydymui. Į specialistus kreiptis nusprendžiau Lietuvoje, kadangi tuomet supratau, jog meditacijomis neišsigydysiu ir reikės ne tik profesionalų, bet ir draugų, šeimos pagalbos“ , – pasakojo dainininkė.

Londone ji pajautė nemalonius fizinius skausmus. D.Virbilaitė ne kartą kreipėsi į medikus, tačiau nesėkmingai – fizinių pakitimų niekas nerasdavo.

„Tie, kas yra patyrę nerimą ar panikos priepuolius tikriausiai žino, kad skausmai pirmiausiai prasideda širdies plote arba galvoje. Man viskas prasidėjo nuo skausmų širdies plote. O būnant Turkijoje pasireiškė panikos priepuolis.

Ant balso stygų atsirado mazgeliai ir kurį laiką negalėjau nė kalbėti, o ką jau kalbėti apie dainavimą. Skausmai širdies plote būdavo tokie stiprūs, kad naktį negalėdavau kentėti – šaukdavau, rėkdavau, o atlikus įvairius klinikinis tyrimus jų rezultatai buvo geri.

Pradžioje nebuvo blogų minčių, tačiau ilgainiui pastebėjau, kad daugelis dalykų, kurie iki tol rūpėjo, tapo nebesvarbūs ir nebedžiugino. Vėliau minčių nebeliko iš viso – atsidūriau baltoje erdvėje, kurioje, rodos, nebereikia ir nebesinori nieko.

Tai yra sunku paaiškinti, o suprasti gali tik tie, kurie yra tai išgyvenę. Stengdavausi nepanirti į tą būseną, traukti iš jos save. Manau, kad tai padėjo nenueiti iki drastiškų sprendimų.

Daugeliui atrodo, kad depresija kai žmogui yra prasta nuotaika, jam niekas nesiseka, tačiau paverki ir praeina. Bet taip nėra. Ši liga yra tarsi užspausta į kampą, kadangi daugeliui atrodo, kad yra blogai jaustis prastai, blogai sirgti. Visuomenė taip nuteikia tave, kad neretai būna baisu tai pripažinti ir baisu gydytis. Dėl to ir atsiranda drastiški sprendimai“, – patirtimi dalijosi moteris.

D.Virbilaitė pasakojo, jog dėl šios klastingos ligos ji pasidarė jautri, irzli, pikta dėl menkniekių. Kaip pati sako, būdavo sunku tverti savo kūne.

„Mano pirmasis panikos priepuolis įvyko lėktuve, skrendant iš Ispanijos į Londoną. Buvo net svarstoma tupdyti lėktuvą, bet aš atsisakiau. Jame buvo gydytoja, kuri man iš karto pasakė, kad tai yra panikos priepuolis. Nusileidus lėktuvui man iškvietė greitąją ir policiją, nes panikos priepuolio metu žmogus elgiasi kaip pavartojęs psichotropinių medžiagų“, – prisiminė D.Virbilaitė.

Kad serga depresija ji suprato tik po kurio laiko, tačiau tuomet ji nebuvo pasirengusi gydymui. Tam pastūmėjo grįžimas į gimtąją Lietuvą. „Buvau priėjus kritinį tašką, kai suvokiau, kad tai nebeesu aš ir ėmiau gydytis. Iš pradžių pati – atsisakiau alkoholio, cigarečių, kavos, aštraus maisto. Visko, kas daro įtaką emocijų pakilimui ir širdies veiklai. Tai pagrindinis dalykas, kuris iššaukia nerimą, paniką ir kitus veiksnius.

Taip gyvenau metus su trupučiu. Nors man palengvėjo, tačiau nepasveikau. Ir toliau tęsėsi priepuoliai, buvo prasta psichinė būsena. Londone viską praradau per vieną dieną – butą, darbą ir studiją. Supratau, kad nebeturiu jėgų kovoti.

Į Lietuvą grįžau tuo metu , kai vyko projektas „Dydžio revoliucija“. Pasakiau, kad jei praeisiu atranką – liksiu čia ilgam. Taip sutapo, kad išsikraustė žmogus, kuris gyveno mano nuomojamame bute. Po pusės metų pradėjau gydytis.

Pirmiausiai atsisakiau fizinių dirgiklių, pranešiau draugams apie tai, kad jie žinotų, kaip elgtis, kai mane ištinka priepuolis. Tuomet stengdavausi save stabdyti, žvelgti į gyvenimą pozityviau, prisiminti, kaip seniau reaguodavau tokiose situacijose. Pusantrų metų darbo su savimi pagerino mano psichologinę būseną, tad iš depresijos aš išlipau pati.

Bet nerimo ir panikos priepuoliai liko. Pirmiausiai aš su jais susidraugavau, o vėliau kreipiausi į specialistus – psichologą ir psichoterapeutą. Iki šiol su savimi nešiojuosi širdies lašų. Tai mane nuramina. Karantinas man gruodį buvo iššaukęs dar vieną panikos priepuolį, tačiau, ačiū Dievui, tai daugiau nepasikartojo“, – pasakojo dainininkė.

Pradėjusi kalbėti apie savo išgyvenimus Donata pamatė, jog jos aplinkoje ne vienas asmuo yra su tuo susidūręs, tačiau slėpė.

„Dauguma žmonių apie tai nekalba, tyli ir kankinasi viduje. Aš irgi kurį laiką taip dariau. Tai buvo tikra kankynė, kai tu turi slėptis nuo visuomenės ir artimųjų – tėvų, draugų, vaikų. Tuomet nėra nė kalbos apie pasveikimą. Pirmiausiai reikia nustoti bijoti savęs ir savo aplinkos, nes baimė būna labai didelė.

Kai aš viešai prabilau apie tai, aš netekau labai daug sekėjų, kadangi daugeliui tai atrodė nenormalu. Žinoma, buvo tokių, kurie rašė privačiai, tačiau nemaža dalis iš jų nėra apie tai išdrįsę kalbėti viešai“, – pasakojo ji.

Dainininkė ragina ne tik nebijoti kalbėti, bet ir pajutus pirmuosius šios klastingos ligos simptomus kuo greičiau kreiptis į specialistus.

„Pirmiausia reikia nebijoti pripažinti tai sau. Iš to galima išeiti ir nuo to galima pasveikti. Galų gale susigyventi, kadangi su tuo gyvena begalė žmonių pasaulyje. Raginu nebijoti kreiptis į specialistus. Žinoma, yra visokių gydytojų, bet reikia nepasiduoti ir susirasti sau tinkamą. Jei iš pradžių tavęs nesuprato – eik pas kitą.

Svarbiausia nenuleisti rankų ir stengtis sau padėti. Nors Lietuvoje gydymas yra be proto brangus ir geri specialistai užimti, tačiau aš po ilgų paieškų radau puikią specialistę valstybinėje įstaigoje“, – ragino Donata Virbilaitė.

Ką pataria specialistai?

Pasaulyje kasmet vis daugėja žmonių, sergančių depresija.PSO duomenimis nuo šios ligos kenčia daugiau nei 264 mln. planetos gyventojų. Tai viena labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų tarp ES valstybių.

Ne išimtis ir Lietuva. Depresijos gydymo centro įkūrėjo ir klinikinio psichologo Antano Mockaus teigimu, ši liga kasmet progresuoja ir pasireiškia vis didesniam tautiečių skaičiui.

Nemenką įtaką psichinei sveikatai padarė dėl koronavirusopandemijos grėsmės įvestas karantinas.

– Kaip pandemijos metu pakito dėl depresijos besikreipiančių pacientų skaičius?

– Vasario mėnesį atlikta sprinter apklausa parodė, kad 46,6 proc. žmonių psichologinė būsena prasta. Tai rodo, jog šalyje yra be galo didelė žmonių, sergančių depresija, rizika. Kas antras žmogus nuo 18 iki 75 metų yra rizikoje susirgti šia liga.

Iš praktinės pusės tenka pastebėti besikreipiančiųjų antplūdį. Didžioji dalis patyrusių specialistų nebeturi vietų keletui mėnesių į priekį.

– Kas lemia tokį šios ligos augimą?

Mūsų šalyje kurį laiką trūko prevencijos, kalbėjimo apie depresiją. Anksčiau besikreipiantieji būdavo gerokai uždelsę – neišsisukdavo be gydymo vaistais ligoninėje. Verta pabrėžti, jog pastaruoju metu apie šią ligą kalbama vis daugiau, valstybė prevencijai skyrė ne vieną milijoną. Kad pagerinti psichologinę žmonių būseną teikiamos nemokamos konsultacijos.

2020-aisiais pas specialistus daugiausiai kreipėsipandemijos paveikti pacientai – netekę darbo, pajamų, su dėl apribojimų sustiprėjusiais nerimo priepuoliais ir kita. Pastaruoju metu jaučiama, jog psichologo kabineto duris praveria iki tol buvę veiklūs, o dabar po karantino užsisėdėjęnamuose žmonės. Matyti, jog tokie gyvenimo pokyčiai tiesiogiai paveikė jų psichologinę būseną. Nuotolinis darbas bei apribotos veiklos sergamumui depresija padarė nemenką įtaką.

– Kokie pagrindiniai simptomai, kurie rodo, jog tai depresija?

– Depresija paveikia mūsų mintis, motyvaciją, fizinę savijautą. Žmogus išgyvena beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmus, kurie gali privesti net ir prie savižudybės.

Žmonės, kurie kreipiasi į specialistus dažniausiai skundžiasi prasta nuotaika, nuolatiniu liūdesiu, motyvacijos, dėmesio,koncentracijos praradimu. Taip pat daugelio nebedžiugina ir neatpalaiduoja veiklos, kurios iki tol buvo mėgstamos. Visa tai veikia žmogaus bendravimą – norisi nuo visko atsiriboti.Daugelis į specialistus kreipiasi tuomet, kai nebepavyksta niekaip patiems pagerinti situacijos, susitvarkyti su savo mintimis bei psichologine būsena.

– Kada verta sunerimti ir kreiptis į specialistą?

– Depresija pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją diagnozuojama tada, kai žmogus patiria depresijos simptomus bent 2 savaites. Apmaudu, bet dažniausiai į specialistus kreipiasi žmonės, kurie metus ar daugiau kentė tokią būseną. Jei keletą mėnesių psichinė būsena nekinta, tam nepadeda aplinkos pokyčiai ar kiti iki tol padėję būdai – verta sunerimti.

– Kokie yra depresijos gydymo būdai?

– Neretai žmonės nežino, kaip tvarkytis su savimi , todėlpradeda vartoti alkoholį, įvairias psichotropines medžiagas ir dažnai panyra į priklausomybes. Toks elgesys tik apsunkina ligą.

Yra taikomas kompleksinis gydymas apversto trikampio metodu, kurio viršuje yra pagalbos sau būdai (gyvenimo būdo elementai – fizinis aktyvumas, mityba, laisvalaikis, bendravimas, atsipalaidavimo pratimai). Vidurinis sluoksnis – psichologinė, psichoterapinė pagalba, konsultacijos, įvairūs psichoterapijos metodai. Siauriausias apatinis sluoksnis – medikamentinis gydymas. Tad remiantis šiuo apverstu trikampiu, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus psichikos sveikatos ir poreikių, gali būti taikomi šie pagalbos elementai.

– Ką patartumėte ir kaip paskatintumėte tuos, kurie delsia kreiptis į medikus?

– Pirmiausiai patarčiau pasidomėti ir išsiaiškinti, kas yra depresija bei kokia teikiama šiuolaikinė pagalba šios ligos atveju.

Daugelis bijo šių įstaigų ir mano, jog viskas atrodo taip, kaip dažnai rodoma kai kuriuose filmuose, pavyzdžiui, „Skrydis virš gegutės lizdo“. Nieko panašaus. Pavyzdžiui, Vilniaus psichikos sveikatos centre yra krizių skyrius, kuris puikiai suremontuotas ir tvarkingas, kuriame yra užtikrinamas žmogaus privatumas, jei jis to nori. Bijantiems, ką pagalvos aplinkiniai ar nenorintiems dėl įrašo prarasti darbo, būti atstumtiems kolegų yra galimybė kreiptis anonimiškai.

Lietuvoje egzistuoja stigma, o miesteliuose – dar labiau. Tačiau verta pabrėžti, jog kreiptis pagalbos nėra silpnybė, o išmintingas ir teisingas sprendimas.

Be abejo, žmogus yra aktyvus gydymo dalyvis, todėl turi stengtis ir priimti sprendimą kreiptis į specialistą bei taikyti pagalbos sau metodus.