Ko negalima sakyti vaikui isterijos metu – tai griauna jo emocinę būseną

Kiekvienas tėvas nori užauginti vaiką laimingą ir savarankišką, tačiau vaikų isterijos akimirkomis mes dažnai darome klaidą, bandydami „išjungti“ mažylio emocijas trumpomis frazėmis. Vaikų psichologas, profesorius Semas Vasas leidinyje NLC įspėja, kad jausmų neigimas yra viena žalingiausių reakcijų. Kai sakome vaikui, kad jis neturėtų kažko jausti, mes ne padedame jam nusiraminti, o pasiunčiame signalą, kad jo būsena yra neteisinga.

Kodėl frazės „nusiramink“ ir „neverk“ tik pablogina situaciją

Duma tėvų žodžius „nusiramink“ arba „nepyki“ naudoja vedini gerų ketinimų, nes nori kuo greičiau paguosti vaiką. Tačiau psichologija įrodo, kad emocijos neįmanoma panaikinti įsakymu. Net jei vaikas nutiks, jo baimė ar liūdesys niekur pradings. Maža to, mažylis pradeda jausti, kad suaugusieji jo nesupranta, o tai tik sustiprina vidinį diskomfortą ir priverčia vaiką jaustis vienišam su savo išgyvenimais.

Problema dažnai yra ta, kad vaikai tiesiog nemoka įvardyti savo būsenų. Jie jaučia vidinį impulsą, bet neturi žodžių jam apibūdinti. Semas Vasas pažymi:

Jei vaikui sakoma tik „nebijok“ arba „tai smulkmena“, tai nepadės jam suprasti savo vidinio pasaulio.

Vietoj to, kad neigtų pyktį, suaugusieji turi tapti vaiko „veidrodžiu“ ir padėti jam suprasti savo emocijas.

Kaip teisingai reaguoti į vaikų isterijas

Vietoj to, kad prašytų vaiko nustoti verkti, psichologas pataria konstatuoti faktą, kas vyksta, be jokio smerkimo. Tai padeda suteikti emocijai rėmus, dėl ko vaikas supranta: tai, ką jis išgyvena, turi pavadinimą ir yra tikra.

Vietoj frazės „Neverk, nieko neatsitiko“ geriau pasakyti: „Aš matau, kad tau dabar labai liūdna“. O vietoj suirzusio „Nustok pykti lygioje vietoje“ verta pabandyti: „Atrodo, tu dabar labai pyksti, kad sulūžo žaislas“. Toks požiūris nesustiprina negatyvumo, o padeda vaikui suvaldyti save.

Kodėl tai kritiškai svarbu – pasekmės vaiko ateičiai

Emocijų įvardijimas yra emocinio intelekto pagrindas. Kai vaikas nuo mažens mokosi skirti pyktį, nusivylimą ar gėdą, suaugusiam jam tampa daug lengviau kontroliuoti šias būsenas. Tikroji parama yra ne problemos ignoravimas, o tėvų gebėjimas būti šalia ir padėti vaikui suprasti jo išgyvenimų prasmę.

Pagrindinės bendravimo su vaiku taisyklės

Neskubėkite tuoj pat numalšinti emocijos – duokite vaikui laiko ją išgyventi.

Naudokite spėjamąsias frazes: „Man atrodo, kad tu bijai...“ arba „Aš matau, kad tu nusiminęs...“.

Atsiminkite, kad vaikui bet koks jausmas yra tikras, net jei priežastis jums atrodo smulkmena.