Kad išsiaiškintume šį klausimą, iš pradžių vertėtų suskirstyti vyrus į amžiaus kategorijas. Juk 30-ies, 40-ies ar 50-ies metų amžiaus vyrai yra absoliučiai skirtingi, su skirtingais norais ir poreikiais.
Trisdešimties metų vyras
Psichologijos požiūriu, šis vyro amžius – pats „blaiviausias“. Svarbiausias dalykas, kurio norisi vyrui šiuo laikotarpiu – stabilumas. Būtent šiame amžiuje susimąstoma apie šeimos kūrimą.
Kai tenka rinktis karjerą arba šeimą, vyras pasirinks šeimą. Bet jeigu antra puselė nustojo dominti vyrą, jis labai lengvai „nueis į kairę“. Kad šitaip neatsitiktų, jūs, kaip moteris, neturėtumėte atsipalaiduoti po vestuvių. Tai kur kas atsakingesnis momentas, nei apsikeitimas žiedais. Būtina padaryti taip, kad jūsų vyrui net mintis nešautų apie neištikimybę.
Keturiasdešimtmetis
Atrodytų, vos dešimties metų skirtumas, tačiau šiame amžiuje vyro psichologija ir elgesys gali labai smarkiai keistis. Būtent dabar prasideda krizė, kurią kiekvienas vyras įveikia savaip. Specialistai išskiria keturis „vidutinio amžiaus krizės“ modelius.
Vyrai pradeda jausti, kad prieš juos nusistatęs visas pasaulis. Viskas griūva, nieko nesigauna, vyras sutrikęs. Kodėl taip vyksta? Iki keturiasdešimtmečio ne visi spėja realizuoti savo potencialą ir kai kuriems pradeda atrodyti, kad jie jau nebeatitinka reikalavimų, kuriuos pateikia visuomenė.
Pseudo branda. Situacija, kai išoriškai vyras patenkintas gyvenimu, apsimeta, kad gyvenimas pavyko, kad jis jau pasiekė viską, ko norėjo. O iš tikrųjų jaučiasi įvarytas į kampą ir nežino, kaip susidoroti su problemomis.
Likimo nuskriaustas vyras. Žmogus, kurį ne vieną kartą atstūmė, kuris nesugebėjo susirasti trokštamos veiklos, moters ir t.t. Tokie vyrai praktiškai niekada nesusidoroja su vidutinio amžiaus krize.
Vyras, kuris save realizavo. Jam viskas gerai, jis su viskuo susidoroja, pasiekia išsikeltus tikslus, dėl to krizės gali paprasčiausiai nepastebėti. Jos paprasčiausiai nebuvo.
Be to, psichologai tvirtina, kad absoliučiai visi vyrai šiame amžiuje tampa „kietesni“, šiurkštesni, mažiau jautrūs. Šiame amžiuje pradingsta noras rinktis. Jie tenkinasi tuo, ką turi ir tai jiems patinka. Vargu ar keturiasdešimtmetis puls išbandyti kažką visiškai naujo. Dėl to šeima ir draugai jiems yra artimesni ir brangesni.
Moterims reikėtų atidžiau sekti, kas vyksta su keturiasdešimtmečiais, kaip rodo statistika – tai vyriškų suicidų amžius. Būtent šiame amžiuje vyrai labai rimtai susimąsto apie tai, ką spėjo nuveikti gyvenime, ko pasiekė, dėl ko gali įsmukti į depresiją, kurios rezultatu gali tapti savižudybė.
Labai dažnai keturiasdešimtmečiai susiranda meilužę. Tai vienas iš kovos su depresija būdų. Jeigu jūsų vyras nutarė tokiame amžiuje išeiti iš namų – nelaikykite jo. Tegu eina. Skandalais nieko nepasieksite, o tikimybė, kad jis labai greitai sugrįš – labai didelė. Ne visi ilgai atlaikys gyvenimą su jauna meiluže, kuri labai greitai pradės kalbėti apie vestuves. O žmona, vis dėlto – artimas ir mylimas žmogus. Štai ir sugrįžta.
Penkiasdešimtmetis
Kaip nebūtų keista, sudėtingiausia būtent su šio amžiaus vyrais. Jie rodo kaprizus, pyksta, reikalauja daug dėmesio. Penkiasdešimtmetį gali erzinti net pačios nekalčiausios smulkmenos. Šiame amžiuje vyras pavirsta „trejų metų vaiku“, kurį reikia pastoviai girti, kalbėti, koks jis šaunuolis.
Kaip matote, įvairiais gyvenimo laikotarpiais vyrai trokšta visiškai skirtingų dalykų. Ir reikia atsižvelgti į tokius savo kavalieriaus psichologinius ypatumus, jei norite gauti atsakymą į klausimą – ko iš tikrųjų nori vyras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą