Kodėl Klaipėdos kultūros magistrams teikiami žiedai yra kaip kiaušiniai...

Kiekvieną Klaipėdos kultūros magistro žiedą kuriate individualiai konkrečiam žmogui ar sukuriate iš anksto?

Ne, iš anksto sukurti neįmanoma, nes turiu žinoti konkretaus žmogaus piršto dydį. Rastas žiedas yra labai mažas, vos 16 dydžio. Jis telpa tik ant mažojo pirštelio ir tai ne ant kiekvieno.

Didžiausias Klaipėdos kultūros magistro žiedas, kokį man teko daryti, buvo 24 dydžio.

Keičiasi proporcijos.

Taip, labai keičiasi.

Vilniaus prabavimo rūmuose žiedai prabuojami, ten pat nustatoma ir briliantų kokybė.

Kai nuvežiau pirmus žiedus, prabuotojos buvo nustebusios, kad tokie žiedai dovanojami, nes jie atrodo kaip kiaušiniai.

Juk žiedo originalą, regis, prof. Vladas Žulkus rado žemėse, Klaipėdos pilies poternoje. Jis buvo patryptas ir paglamžytas, tikrai ne idealus. O kai dar reikia jį padaryti didesnį - tai yra reikalų.

Kai man nusibodo klausyti replikų, kad žiedas „šleivas, kreivas, kiaušinis“, kad ornamentai neryškūs, pabandžiau jį patvarkyti, „išlaižyti“, kad būtų gražu. Tvarkymas pasibaigė tais pačiais metais, nes prof. Jonas Genys iš karto pamatė mano pastangas ir pasiūlė per ausis. Negalima.

Replika turi būti tokia pati šleiva kaip originalas.

Šiais metais vienas iš didesnių žiedų yra V. Masalskiui skirtasis. Jis išėjo ne apskritimo, o ištemptos elipsės formos.

Šiais metais pirmą kartą vienas Klaipėdos kultūros magistro apdovanojimas, skirtas menotyrininkui Petrui Šmitui, bus įteiktas po mirties. Ar šiuo atveju taip pat gaminote žiedą?

Taip, jį atsiims P. Šmito šeimos nariai. Gaminau etaloninį 19 dydžio žiedą. Žmogaus nėra, šeimos nariams neprivalu jį nešioti, jie gali jį turėti dėžutėje kaip ir bet kurį kitą apdovanojimą.

Manau, kad tokius apdovanojimus reikia dovanoti gyviems. Gyvus reikia mylėti - ne mirusius.

Klaipėdos kultūrai ir menui nusipelnę žmonės per miesto gimtadienį, rugpjūčio 1 d., yra apdovanojami auksiniais žiedais su briliantais, Klaipėdos piliavietėje rasto renesansinio žiedo replikomis.

Deimantus Klaipėdos magistro žiedui taip pat jums tenka parinkti? Iš kur jie atkeliauja?

Klaipėdos miesto savivaldybė sutartyje yra apibrėžusi deimantų dydį, kokybę. Prastesni būti negali, nebent geresni.

Žiedo centrinė akutė yra kvadratinė „princess“ šlifavimo. Jos dydis gali šiek tiek skirtis. Gali būti 3,8, ar 3,9 ar 4 mm. Nes sunku kiekvieną kartą gauti vieno dydžio brangakmenį. Jeigu tokio dydžio tuo metu nėra, tenka pirkti kiek mažesnį. Laukti laiko nėra, nes būsimų magistrų pavardes aš sužinau tik birželio pradžioje.

Man reikia viską nusipirkti, pagaminti, prabuoti - laukti neturiu kada.

Dauguma deimantų Klaipėdos kultūros magistro žiedams pirkti Olandijoje, konkrečiai Amsterdame, kuris garsėja kaip deimantų prekybos kraštas.

Tai jau tarpininkai, o kur iškasti?

Net jeigu paklausčiau, niekas man į šį klausimą neatsakytų. Nes ten formuluojamas tik vienas klausimas: „Nori pirkti, ar ne?“

Kultūros magistro žiedais apdovanota jau per keturias dešimtis miesto kultūrai ir menui nusipelniusių klaipėdiečių. Nors kiekvienas žiedas yra tokio paties dizaino, tačiau vis tiek kitoks, vienetinis kūrinys. Ar buvo tokių atvejų, kad kažkam žiedą pagaminti buvo sunku ar kitokių istorijų, susijusių su gamybos procesu?

Visko būna. Vieną kartą žurnalistė Agnė Bukartaitė norėjo mane pakalbinti ir nufilmuoti gamybos proceso metu. Turėjau papozuoti, neva kažką darau. Kai pabandžiau, tai po to dvi valandas ieškojome vieno brilianto ant grindų.

Yra buvę, kad nepavyko iš pirmo karto išlieti formos.

Juk niekada ryte atsibudęs nežinai, kokia bus diena.

Išlenda kartais visokių vargų. Pavyzdžiui, reikia emalį perkepti. Jeigu tik emalis blogai uždėtas, yra koks burbuliukas, ultragarsinis patikrinimas nepraleidžia ir tenka visą žiedą iš naujo valyti, poliruoti, tvarkyti. Tokių dalykų negali nuspėti.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus - jau trečiasis Klaipėdos meras, kuris dėvi V. Bizausko sukurtą mero koljė.

Kuo Klaipėdos kultūros magistro žiedo gaminimas jums yra išskirtinas iš kitų kūrybinių darbų, užsakymų?

Jis mane verčia mokytis, kiekvieną kartą galvoti, kaip padaryti be klaidų.

Prie pirmųjų žiedų dirbdavau išsiviepęs po du mėnesius. Juodai. Ir dar pats veždavau į Vilnių prabuoti, nes tuo metu dar nebuvo kurjerių.

Tekdavo iš anksto susitarti, nuvežti iš Klaipėdos žuvų lauktuvių ir tada moterys per pusdienį darbą atlikdavo, vakare galėdavau jau grįžti su prabuotais žiedais.

Dabar su kurjeriais tas pats procesas užtrunka savaitę. Viskas keičiasi.

Pirmuosius žiedus gamindavote po porą mėnesių todėl, kad sudėtingas žiedo dizainas ar dėl kitų priežasčių? Ką galėtumėte pasakyti apie patį originalą? Kas tai per žiedas, kur galėjo būti tuo metu pagamintas?

Kur pagamintas, net J. Genys nežino. Buvo toks įtarimas, kad kažkas panašaus galbūt yra muziejuje Čekijoje, bet reikėjo pinigų, leidimų ir pan., kad nuvažiuotum ten apžiūrėti, pačiupinėti. Tuo metu to nepadarėme, paskui užsimiršo.

Žiedas mūvėtas XVI a. ir yra prabangus: geltono aukso, su stiklo ornamentais, puoštas vienu didesniu ir dar dviem mažyčiais briliantais. Originaliame žiede mažųjų briliantų tik vieta likusi.

Reikia pasakyti, kad originalo ir replikų skiriasi pagrindinės akutės šlifavimo būdas.

Dabar briliantai šlifuojami taip, kad jų paviršius būtų lygus, o į žiedo apačią jis smailėja. Šiame žiede buvo atvirkščiai. Akutės viršus - kaip piramidė, o visa kita - nesimato.

Pakeitimą teko suderinti su muziejaus vadovu, nes šiais laikais taip šlifuoto brangakmenio nerastume.

Pagal žiedo dydį, galima spėti, kad jį greičiausiai dėvėjo kokia smulki dama, gal koks šventikas. Bet kas jo nešioti tikrai negalėjo. Tai neeilinio miestelėno, o gal atvykusio pirklio ar pirklio žmonos žiedas.

Garbės piliečio ženklas buvo pirmasis Vido Bizausko sukurtas apdovanojimas, kurį užsakė Klaipėdos miesto savivaldybė. Praėjusiais metais Garbės piliečio ženklai buvo įteikti pranciškonų vienuoliui B. Jurčiui ir krepšinio treneriui Modestui Paulauskui.

Dabar šio žiedo replikomis apdovanojami kultūros arba meno žmonės. Ką apie tai manote?

Tai labai gerai. Sportininkus visada apdovanoja, kai jie kažką laimi. O kultūros, meno žmonėms tik dabar atsirado kiek daugiau apdovanojimų tiek Lietuvos mastu, tiek atskiruose miestuose. Anksčiau buvo labai nedaug.

Tik tiek, kad prieš renkant reikia labai pasverti kandidatūras.

O kas būtų, jeigu jus išrinktų Klaipėdos kultūros magistru?

Mane jau buvo pasiūlę, bet neišrinko.

Jūsų rankų ir širdies darbas ne tik Klaipėdos kultūros magistro žiedai, bet ir Klaipėdos garbės piliečio ženklas.

Kaip tik prieš šį pokalbį atidaviau Klaipėdos garbės piliečio ženklą prabavimui.

Beje, Garbės piliečio ženklas buvo pirmasis darbas, kurį užsakė Klaipėdos savivaldybė. Kai pradėjau nešti šio ženklo eskizus - tada užsiminė ir apie kultūros magistro žiedą.

Klaipėdos garbės piliečio ženklo eskizas gimė labai nesunkiai, nes Talino dailės institute mano diplominis darbas buvo Vilniaus universiteto rektoriaus koljė.

Buvau prisirinkęs labai daug medžiagos. Ją reikėjo tik papildyti ir priartinti prie Klaipėdos. Neatsimenu, kiek buvau pateikęs variantų: gal 7 ar 10. Ir iš jų Taryba ir komisija išsirinko.

Ženkle panaudotos miesto vėliavos spalvos: geltona, raudona ir mėlyna, simbolizuojanti jūrą.

Pavaizduotas miesto herbas, kurį padaryti, beje, nėra lengviausias darbas.

Kodėl?

Aš į Klaipėdos herbą žiūriu ne kaip dizaineris, o kaip juvelyras. O man pagrindinis klausimas yra - kaip jį pagaminti?

Ant Klaipėdos garbės piliečio ženklo yra bokštai, laivelis ir visokios papildančios linijos. Uždėjus ant ženklo emalę, ji iš pradžių nebūna lygi. Kad būtų lygi, reikia nušveisti. Jeigu blogai išspaustas herbas - tai šlifuojant emalę visos tos papildomos linijos nusitrina. Tada reikia jas graviruoti rankiniu būdu. Visa tai yra sudėtinga.

Tad šį ženklą gaminant reikia atsargumo. O šiaip jis man labai gražus.

Klaipėdos universiteto rektoriaus koljė šiuo metu nešioja Artūras Razbadauskas.

Jūs taip pat kūrėte ir Klaipėdos mero, Klaipėdos universiteto rektoriaus regalijas. Papasakokite apie jas.

Ne tik Klaipėdos, bet ir Šiaulių mero bei Šiaulių universiteto rektoriaus regalijos, Šiaulių garbės piliečio ženklas - taip pat mano sukurti.

Kurie kūriniai - Klaipėdos ar Šiaulių - jums mielesni?

Man patiko dirbti su Šiaulių universitetu. Man pasakė: „Turi būti gražu.“

Grožis kainuoja. Visada.

Tad pirmiausia dariau eskizus ir tada kalbėjome, kuris variantas jiems tinka, kokios naudojamos medžiagas ir kiek tai kainuoja.

Jie leido man sukurti prabangiau.

Iš vieno kolegos, kuris stebėjo visų Lietuvos rektorių susitikimą, sulaukiau komplimento, kad Šiaulių universiteto rektorius atrodė geriausiai.

Labai smalsu, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo sukurtos Klaipėdos mero regalijos?

Tiksliai neatsimenu, bet man regis, per pirmą ar antrą mero Rimanto Taraškevičiaus kadenciją. Buvo kuriamos taip pat miesto gimtadieniui.

Tada miestelis sugalvojo, man paskambino ir paklausė, ar galiu. Atsakiau, kad galiu, tik tada man pasakė, kad padaryti reikės per pusantro mėnesio.

Kol viską susidėliojau, praėjo mėnuo. Per likusį laiką reikėjo padaryti projektą ir jį realizuoti.

Po to laiko aš naktimis nedirbu.

Tada dar dirbau samdomą darbą iki pietų. Po pietų iki 4-5 ryto dirbau dirbtuvėse prie šio sumanymo. Tada pamiegu kelias valandas ir vėl į darbą. Taip dvi savaites. Taip gimė Klaipėdos mero regalijos.

Kai atvežiau atliktą darbą, buvau pilkas. Toks jau esu, jeigu pasakiau, kad galiu - tai niekieno reikalas, kaip. Jeigu galiu - tai padarysiu.

Tokiu principu iki šiol vadovaujuosi.

Šiais metais švenčiame Klaipėdos krašto metus, tačiau vis dar neturime Mažosios Lietuvos herbo. Paties žmona dizainerė Jūratė Bizauskienė buvo pradinio eskizo autorė. Kaip jūs vertinate nesibaigiančią diskusiją dėl simbolių, kurie turėtų būti herbe, konfliktą dėl briedžio?

Nuo pradžių kai kas prastai atliko savo darbą paruošiant medžiagą, pagal kurią Jūratė sukūrė eskizą.

Vilnius pažiūrėjo į jį savaip. Ten visos Meno tarybos, komisijos yra kaip laivo dugnas kriauklėm apžėlęs, kurį reikėtų nuvalyti.

Klaipėdietiškas eskizas įnešė skersvėjų ir sukėlė tokią bangą, kad ji dar ilgai nenurims. Nemanau, kad Mažoji Lietuva greitai turės savo herbą.

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.