Esu iš tų, kurie per darbų gausą nespėja pakelti akių nuo kompiuterio ar mašinos vairo ir staiga pamato - ant slenksčio vasara.
Galų gale visa savo esybe pradedi jausti, kad oras šyla, dienos ilgėja, nereikia su tamsa važiuoti ir grįžti iš darbo. Nei sodo, nei daržo neturiu, užtat kai oras šyla, pradedu galvoti apie karosus ir lynus. Jeigu tik yra galimybė savaitgalį nuvažiuoti prie Kuršių marių ar Minijos senvagės, būtinai ja pasinaudoju. Pervalkos įlankoje niekas daugiau nekimba, tik dideli karosai, o Minijos senvagėje - lynai.
Pavasaris man yra antroje vietoje po žiemos. Tiesa, žiemų šiais laikais beveik nebėra. Bet labai mėgdavau tas tokias šaltas, snieguotas, baltas žiemas ir galimybę pažvejoti ant ledo.
Pavasarį man nepatinka už lango ir gatvėse suaktyvėję motociklai, motoroleriai, kad atsiranda garsiai dūzgiančių, zvimbiančių motorinių priemonių. Tas garsas truputį erzina. Ypač vakarais, kai ramiai sėdi, norisi paskaityti knygą ir staiga - už lango triukšmas...
Pavasariai pas mus skiriasi, palyginti su kitais Lietuvos miestais. Klaipėda turi keistų kurorto požymių. Gyvenu Kretingos gatvėje, šalia Mažojo Kaimelio, pas mus lakštingalos čiulba. Nidoje labai gražiai atbunda gamta, viskas sužaliuoja. Ir kituose kurortuose yra daug žalumos, bet Nidoje - ypač daug, nes gyvename tarp vandenų.
Man pavasaris - vienas svarbiausių metų laikų, nes labai mėgstu daiginti sėklas ir sodinti. Patinka, kad švinta anksti, skaičiuoju net minutėmis, kai ilgėja dienos. Stebiu gamtą, laukiu, kada išdygs pirmosios dilgėlės. Iš vaistažolių jos pasirodo vienos pirmųjų, gali gerti arbatą. Aš kiekvieną pumpurėlį atpažįstu savo aplinkoje, kadangi dirbu miško mokykloje.
Pavasarį gerėja emocinė sveikata, nes po žiemos jis teikia didelį džiaugsmą. Man yra svarbus ilgesnis šviesos laikas. Pirmi saulės spinduliai džiugina turbūt labiau negu visas vasaros mėnuo.
Namuose turiu savo lysvę. Ant palangės jau dabar dygsta špinatai, ridikėliai, svogūnėliai, rukalos ir kt. Sodinu ir paskui atidžiai stebiu, tai man labai patinka.
Nors esu gimusi žiemą, bet pavasaris man yra pats stebuklingiausias, išsiilgčiausias, man jis pats gražiausias metų laikas. Manęs niekas neerzina tuo metų laiku, net tirpstantis sniegas, rodantis, kad mes einame geryn. Jeigu šyla nors vienu, nors dviem laipsniais, vadinasi, irgi viskas eina geryn. Esu visiškai pavasarinis žmogus.
Pavasariai Klaipėdoje skiriasi tuo nuo kitų Lietuvos miestų tuo, kad klaipėdiečiai, gavę pirmųjų saulės spindulių, pajuda masiškai būriais prie jūros. Kituose miestuose žmonės lenda vaikščioti į centrą. O Klaipėdoje priešingai - centras tuščias, visi žmonės prie jūros.
Greičiausiai esu iš tų žmonių, kurie atidžiai nestebi pavasario. Žinoma, kažkiek matau... Atgimsta gamta, žmonių mintys ir nuotaikos su saule skaidrėja. Daugiau šypsenų, daugiau gyvenimo džiaugsmo. Bunda augmenija, atsiranda galimybė savo darže pasikapstyti.
Jau šiltnamyje ridikėliai pasėti po danga. Jie mėgsta būti sodinami anksčiau. Kol kas dar didelių darbų sode nėra, tik paruošiamieji. Malonu pabūti gamtoje. Kadangi mano sodas prie miško, prie upės, labai gera ten. Jeigu darbų nėra, eini į mišką pasivaikščioti arba pasėdi prie upės, pažiūri, kaip antytės plaukioja ar vanduo bėga. Žinoma, kad gyvenimas pasikeičia pavasarį - daugiau išeiname į gamtą, daugiau gauname saulės.
Visi metų laikai yra savotiškai gražūs. Na, gal išskyrus tas dienas rudenį, kai būna apsiniaukę, lyja. Bet jeigu saulėta, tai ir ruduo yra gražus. Tik reikia pamatyti tą grožį ir juo mėgautis. Kitą sykį praeiname nepastebėdami, nepakeliame galvos, nepažiūrime.
Manęs pavasarį niekas neerzina, bet žmonėms, kurie yra alergiški, reikia būti pasiruošusiems, turėti vaistų nuo alergijos. Pradedant lazdynų žydėjimu atsiranda ir klevų bei kitokių žiedadulkių, sukeliančių alergijas.
Palyginti su kitais Lietuvos miestais, pas mus šiek tiek vėliau susprogsta medžiai ir šiluma pareina šiek tiek vėliau. Bet užtat rudenį būna atvirkščiai - ir šiluma laikosi ilgiau, ir lapai vėliau krenta.
Pavasariai jau neprabėga nepastebėti. Ateinant pavasariui darosi šviesesni rytai. Patys pirmieji pranašai yra paukščiai. Jie šiemet gana anksti pradėjo dalintis savo pavasarinėmis giesmėmis. Taip buvau nustebusi, kad šiemet netgi jau per Valentino dieną jie giedojo. Gyvenu prie parko. Jie tiek klegėjo, tiek čiauškėjo, buvo toks nuostabus ankstyvas rytas, kad gerdama kavą net atsidariau langą. Mėgavausi tokiu rytiniu pavasariniu paukščių triukšmu.
Kaip per Naujuosius metus duodi sau įžadus, taip pavasarį pasižadi, kad ilgiau vaikščiosi, mažiau tūnosi namuose. Ir aš tuos pažadus įgyvendinu iš tikrųjų.
Anksčiau lyg ir pritingėdavau, o šiemet kažkodėl labai noriu suleisti rankas į žemę. Vieną naktį sapnavau, kad tiek gėlių prisisodinau, tokių margų, tokio grožio... Dar tokio sapno nebuvau sapnavusi, matyt, jau ateina noras bendrauti su žeme.
Man pavasaris yra antroje vietoje. Svarbiausia, kad nelytų. Saulė, žydras dangus duoda daugiau teigiamų emocijų nei lietus. Labai didelis pliusas - atsiranda debesys.
Pavasarį man labiausiai nepatinka, kad pasipila visos šiukšlės, visur purvas, nevalytos gatvės, kai pradeda tirpti sniegas. Šiemet labai laiku susizgribta, susitvarkyta, tas purvas nekrito į akis, nebuvo dėl ko dejuoti. Galiu pasakyti, kad šiemet pavasaris tikrai kitoks. Jis kitoks ir palyginti su kitais Lietuvos miestais. Mes turime tokį pavasario pranašą - jūros bangas. Kokia palaima, kad galime eiti pėstute mišku, palei jūrą ir jausti visą pavasarišką gaivą.
Kai pagaliau iš po debesų išlenda saulė, tada ir pavasaris. Paprastai pasakius, sprendžiu pagal orą. O ateina jis net ir nelaukiamas. Vakar buvo didesnis pavasaris nei šiandien - buvo saulės daugiau. Nesu didelis šalčio ir žiemos mėgėjas, man labiau patinka šiluma.
Kadangi saulės būna daugiau, kaip galėtų negerėti nuotaika, ji savaime gerėja. Sodo neturiu, gamta traukia, bet krapštytis sode nenoriu. Vieni į sodus lekia dėl malonumo, o kiti iš reikalo.
Pavasario sinonimu gali būti žibutė, bet daugeliui apie pavasarį praneša tulpės. Klausimas gali kilti, kas gražesnis - pavasaris ar ruduo? Jeigu šiltas pavasaris, tada renkuosi jį kaip mėgstamiausią metų laiką, jeigu šiltas ruduo, - tada jį. Tik rudenį žinai, jog ateis šaltis, o pavasarį, kad šiluma.
Pavasarį man nepatinka tirpstantis sniegas ir ta tokia košė. Tada būna nesmagu. Pas mus pavasaris ir vėlesnis nei visur kitur Lietuvoje, ir šaltesnis, ir vėjuotesnis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą