Kokius rudens malonumus mėgstame labiausiai? (1)

Prasideda ruduo. Teiravomės klaipėdiečių, ką jie mėgsta veikti rudenį labiausiai: grybauti, braidyti po geltonus lapus, vaikščioti ant molo, prie židinio skaityti knygą ar ką kita.

Ulijana PETRAITIENĖ, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė

Ulijana PETRAITIENĖ

Ką tik grįžau iš Islandijos, tad rudens atšiaurumą jau patyriau. Esu prisitaikiusi prie visų metų laikų ir apranga, ir emocijomis. Mėgstu ir lietų. Tada atsiranda laiko, niekur neskubi, gali jo skirti mintims, knygai, pabendrauti su žmonėmis, kuriems nedažnai skambini.

Mes su vyru per abu turime 15 anūkų. Vien aš turiu tris vaikus ir 11 anūkų, beje, jau ir proanūkę. Su anūkais laikomės tradicijos susitikti, pavakarieniauti ir pasikalbėti. Šeima - vienas iš tokių kertinių dalykų, kurie atima nemažai laiko. Ko gero, jo jai skiriu per mažai.

Dabar labai daug laiko praleidžiu sodyboje ant Atmatos upės kranto. Rudenį pasipila daržovės, jau pradėjo nokti vėlyvosios avietės. Daug džiaugsmo yra gamtoje: žąsys už kelio, paukščių gausa. Išskrendantys paukščiai kelia nostalgiją, bet žinai, kad jie grįš.

Šiemet daug laiko skirsime tvarkyti aplinkai, nes buvo renovuojama mūsų sodyba, Uostadvaryje yra kuriami mūsų šeimos namai, kur vasarą suvažiuoja vaikai, anūkai, draugai. Tarnyboje reikės dėmesio japoniškam sodui, žmonėms, knygai, dar kartais norisi ir parašinėti ką nors.

Kelionių rudenį neplanuosiu dėl koronaviruso. Savaitgalių vakarais keliauju tarp Rusnės, Uostadvario ir Klaipėdos. Man smagu ir pro traukinio langus pasižiūrėti į besikeičiančią gamtą.

Rimantas TARAŠKEVIČIUS, ilgametis miesto Tarybos narys

Rimantas TARAŠKEVIČIUS

Nemėgstu rudens. Dabar važiuoju į Klaipėdą, lyja, bjaurus oras. Man gaila savo žmonių, kurie duonos kąsnį užsidirba lauke - mes juk nesėdime kabinetuose, o ruduo - lietingas metų laikas.

Mėgstu pažiūrėti į rudeninę jūrą, kai ji pasišiaušusi, grybauti irgi labai mėgstu, bet turguje. Labiausiai man patinka tas metų laikas, kai viskas bunda, kai lapai atsiranda ir pradeda žaliuoti. Pats gražiausias metas, kai pražysta vyšnios ir obelys. Ruduo žavus tuo, kad gausu obuolių, kitų vaisių, daržovių, bet kad lapai paruduoja, man nepatinka. Jie krenta, juos privalu surinkti, atsiranda problemų. Man labiau patinka, kai lapai būna ant medžių.

Rudenį skaitau knygas, žiūriu televizorių, padedu tvarkytis žmonai. Mano plaukų spalva išduoda, kad man jau norisi dvasinės ramumos. Gerai, kad dabar gali išeiti pasiklausyti gero koncerto, pažiūrėti spektaklį.

Romaldas SAKALAUSKAS, buvęs Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyr. gydytojas

Romaldas SAKALAUSKAS

Labai myliu rudenį. Išlydime gandrus, bet pasiliekame viltį, kad vėl juos pasitiksime. Nukrenta lapai, bet žinai, kad jie vėl bus žali, kad yra ko laukti.

Kaip gamtoje vienas sezonas veja kitą, taip ir mums, žmonėms, laikas bėga greitai. Daugelis mūsų įsivaizduojame, kad rudenį bus daugiau vėjų, darganų. Bet ir gyvenime būna ir darganų, ir sunkumų, ir laikotarpių, kuriuos reikia išgyventi.

Vasarą gali beatodairiškai mėgautis kaip koks jaunuolis šilta jūra, gali sau daugiau leisti avantiūrizmo gerąja prasme. O rudenį reikia jau susikaupti. Visada noriu važiuoti prie molo, prie jūros, žiūrėti, kaip šėlsta gamta. Labai įdomus pats tas virsmas, laikotarpių perėjimas iš vieno į kitą.

Diana STANKAITIENĖ, Socialinės paramos centro direktorė

Diana STANKAITIENĖ

Labai mėgstu grybauti. Man tai kaip terapija, kai visiškai atsijungi nuo profesinės veiklos. Grybauju visai netoli sodybos pušynėliuose kad ir viena su šunimi - praeitą savaitgalį rinkau kazlėkus. Šeštadienį buvome su vyru nuvažiavę į „savo“ mišką netoli Švėkšnos. Toje vietoje labai seniai grybaujame, toks šišioniškis parodė. Važiuojame kiekvienais metais ir vieni, ir su draugais, kolegomis, kaip susiorganizuojame. Ten yra daug baravykų, raudonikių.

Mėgstu ir knygą paskaityti, žinoma, ne tik rudenį. Išeinu pasivaikščioti su savo labradoru Argu kiekvieną vakarą, jeigu tik stipriai nelyja. Šalia sodybos yra iškastas dirbtinis ežeras, maudausi jame ryte ir vakare beveik iki tol, kol užsideda ledukas.

Vidmantas PAUKŠTĖ, buvęs vilnietis, dabar klaipėdietis

Vidmantas PAUKŠTĖ

Pastaruoju metu rugsėjis būna labai gražus, dar spalis, o lapkritis jau sukelia niūresnių minčių, nes atšąla, lyja, prasideda šlapdribos, nebelieka lapų. Jau būna tarsi žiemos pradžia, tik dar nėra šalčio, jos linksmybių, švenčių, bet jau tamsu, drėgna, ir supranti, kad vasara pasibaigė seniai seniai.

Šiandien, nors dar ne ruduo, galbūt važiuosiu grybauti. Kol yra grybų, mėgstu juos rinkti. Jeigu geras oras, reikia stengtis kiek įmanoma daugiau būti gamtoje, gryname ore ir rudenį. Galima važinėtis dviračiu, pasivaikščioti. Kai geras oras, tikrai nueinu dažnai ant molo, o kai blogas - rečiau. Nežinia, kaip su tuo kovidu bus. Dabar viskas išbalansuota, turint omenyje ir sporto klubų, ir baseinų veiklą.

Knygų skaitymas, ko gero, nėra susijęs su sezoniškumu. Bent aš taip negalvoju: va, atšals, sutems, tada pradėsiu skaityti kokią nors knygą. Viskas kažkaip natūraliai susiklosto.

Edmundas ANDRIJAUSKAS, architektas

Edmundas ANDRIJAUSKAS

Ruduo nėra mano mylimiausias. Bet šiuo metu laiku daug ką gali daryti, ypač pirmoje jo pusėje. Mes turime visą pajūrį, yra kur pavaikščioti, važinėtis dviračiu. Gal lapkritį jau ir ne taip smagu, o rugsėjis - puikus mėnuo. Anksčiau, kol nebuvo kovido, ruduo buvo metas, kai buvo galima išvažiuoti atostogauti, pasivažinėti po Europą. Rugsėjis buvo tam labai tinkamas laikas - mažiau žmonių, geras oras. Dabar jau yra šiek tiek kitaip: važinėjame po Lietuvą, kas irgi yra labai smagu. Pasiimi kelias atostogų dienas, nuvažiuoji į vieną Lietuvos kampą, po kurio laiko - į kitą.

Rudenį neturiu kokio nors mėgstamo specifinio dalyko. Vaikščioti po mišką - taip, bet poreikio grybauti neturiu. Kodėl, nežinau, bet nemėgstu dviejų dalykų, kuriuos mėgsta visi - tai žvejoti ir grybauti.

Rudenį aš paprastai dirbu. Smagu, kad namuose jau gali užsikurti židinį. Malonu, nes vasarą to padaryti negali.

Raktažodžiai
Klaustukininkai be jų nestraipnis
Svečias, 2021-09-26 06:25
Sidebar placeholder