Kovoje dėl palikimo - moters pralaimėjimas valstybei
(6)Moteris šiame ginče nurodė, jog pretenduoja į turtą, anksčiau priklausiusį vyrui, su kuriuo ji kartu gyveno apie 20 metų ir vedė bendrą ūkį, dalijosi pinigais.
Nei palikuonių, nei testamento
Bylinėjimasis dėl mirusio žmogaus turto, vykstantis už uždarų teismo durų, trunka jau ilgiau nei dešimtmetį.
Moteris bando įrodyti, jog viename Klaipėdos notaro biure dar 2014-ųjų rudenį išduotas liudijimas dėl mirusio vyro palikimo perėjimo valstybei yra negaliojantis. Vadovaujantis šiuo dokumentu turtas - velioniui priklausę du butai mieste ir dalis vienos uostamiesčio įmonės akcijų - įregistruotas kaip valstybės nuosavybė.
Ginče valstybei atstovaujanti Mokesčių inspekcija laikosi pozicijos, jog vadovaujamasi Civiliniu kodeksu - pagal jį, paveldimas turtas po savininko mirties valstybei atitenka nesant įpėdinių ir testamento: taip buvo ir šiuo atveju.
Susituokti nespėjo
Per teismus butus ir akcijas atgauti bandanti moteris teigia, jog su velioniu gyveno ilgiau nei 20 metų: vedė bendrą ūkį, dalinosi išlaidomis bei pajamomis, klaipėdietė pardavė savo bendrabučio kambarį ir gautus pinigus investavo į vieno iš tų butų remontą, vėliau ketino parduoti vyrui priklausančius butus ir pirkti naują.
Anot jos, dalimi savo pinigų ji prisidėjo ir prie investicijų į bendrovės akcijas.
Remiantis moters liudijimu teisme, pora taip pat 2007-aisiais ruošėsi susituokti, tačiau planams sutrukdė vyro liga bei kitos aplinkybės.
Nors teismas pripažino, kad pora yra sugyventiniai, tačiau moteris neįrodė savo teisių į palikimą.
Jos vertinimu, tokie sugyventinių santykiai teisiškai turėtų būti vertinami kaip jungtinė veikla ar partnerystė, todėl turtas po mirties turėjo likti jai ir bandė pasiekti tai per teismą.
Valstybei ginče atstovaujanti Mokesčių inspekcija jau pirmajame ginče tokį ieškinį prašė atmesti, nes neįrodyti jungtinės veiklos santykiai tarp jos ir velionio, nenustatytas naudojimosi turtu teisinis režimas.
„Ieškovė neturi pagrindo teigti, jog vyras pripažino sugyventinės lygias turtines teises į abu butus bei akcijas, nes byloje esantys įrodymai tam prieštarauja“, - teigiama inspekcijos atsiliepime.
2015-ųjų rugsėjį ieškinį išnagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas jį atmetė, nes, jo vertinimu, moteris neįrodė savo teisių į palikimą, nors ir pripažino, jog porą galima laikyti sugyventiniais.
„Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, ieškovės paaiškinimus, konstatavo, kad tarp ieškovės ir vyro susiklostę santykiai galėjo būti prilyginti bendram gyvenimui neįregistravus santuokos - sugyventiniai“, - skelbia toji nutartis.
Tačiau aukštesnės instancijos - Klaipėdos apygardos teismas - vėliau nurodė, jog ginče svarbu vertinti ir vyro poziciją, kuris per 20 metų neinicijavo jokių pokyčių, kurie suteiktų galimybę bendrą turtą dalintis.
„Byloje svarbi ir paties ginčo turto savininko valia. Jis per ilgą laikotarpį - apie 20 metų - neišreiškė valios pakeisti jo turto teisinį režimą iš asmeninės nuosavybės teisės į dalinę nuosavybę (...) Toks požiūris neabejotinai rodo, kad jį tenkino jo disponuojamo turto teisinis režimas“, - 2016 metų birželį paskelbė teismas.
Tuo teismai nesibaigė - jie tęsiasi iki šiol.
Šeima - ne tik vedybos?
Pernai klaipėdietė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu valstybei ir reikalavo ne tik panaikinti buvusio gyvenimo draugo palikimo perėjimą valstybei patvirtinančius dokumentus, bet ir įpareigoti Seimą priimti partnerystės įstatymą ar kitą nesusituokusių žmonių teises reglamentuojantį teisės aktą - tokiu atveju jai būtų lengviau ginti savo teises.
Be to, teismo prašyta ją pripažinti palikimo priėmėja, o iš Vyriausybės priteisti 100 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Tačiau ir šie jos prašymai 2024-ųjų lapkritį buvo atmesti, o prieš savaitę tokio sprendimo teisėtumą patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas, į kurį taip pat kreipėsi klaipėdietė.
Bylinėjantis ji bandė remtis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurioje šeimos sąvoka nėra siejama vien tik su vedybomis, bet gali apimti ir kitus faktinius šeiminius ryšius, kai kartu gyvena nesusituokę žmonės.
Būtent tokius santykius bandoma įteisinti ir svarstomame Partnerystės įstatymo projekte, kuris ne kartą svarstytas Seime, bet iki šiol dar nepriimtas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą