Kritinis pedagogų trūkumas prognozuojamas jau po kelerių metų

Klaipėdos mieste iš viso dirba 3 174 pedagogai, iš jų Klaipėdos mokyklose dirba apie 1 519, o ikimokyklinėse ugdymo įstaigose - apie 1 655 pedagogus.

2020 m. Klaipėdos mieste pedagoginį darbą baigė 70 pensinio amžiaus mokytojų, o šiais metais uostamiesčio mokyklas planuoja palikti dar 85 pensinio amžiaus pedagogai.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Simonos Šliogerienės, šiuo metu situacija dėl pedagogų trūkumo Klaipėdos miesto mokyklose dar nėra kritinė, tačiau sudėtingesnė padėtis - ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Šiuo metu Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta: 22 ikimokyklinio ugdymo mokytojų (14 nuolatiniam darbui, 8 laikinam darbui), 4 priešmokyklinio ugdymo mokytojų, 2 neformaliojo švietimo (fizinio ugdymo) mokytojų bei 2 logopedų.

Sunkią padėtį apie ikimokyklinio ugdymo specialistų trūkumą patvirtino ir Klaipėdos lopšelio-darželio „Linelis“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai einanti direktoriaus pareigas Viktė Radavičiūtė. Ji tikino, jog uostamiestyje rasti norinčiųjų dirbti tokių specialistų, kaip logopedai, yra itin sunku.

„Trūksta ne tik ikimokyklinio ugdymo pedagogų, bet ir specialistų, tokių kaip logopedas. Teko susidurti su tokia problema, kad jų net ir neįmanoma rasti, nes realiai specialistų nėra. Su ikimokyklinio ugdymo pedagogais yra kiek paprasčiau, nes bet kuriuo atveju, paskelbus atranką, atsiranda vienas kitas kandidatas“, - pasakojo V. Radavičiūtė.

Pasak pašnekovės, dažniausiai specialistų tenka ieškoti laikinam darbui, pasirašant terminuotą darbo sutartį, nes išleidus darbuotoją į vaiko priežiūros atostogas reikia surasti jam pamainą.

"Nuo rugsėjo mėnesio ieškosime logopedo ir manau, jog vėl susidursime su problema, kad nebus iš ko rinktis, tad griebsimės šiaudo.

Pastebėjau, jog visoje Lietuvoje yra didžiulis trūkumas pedagogų, mes su tuo taip pat susiduriame.

Tačiau, kad nebūtų kam dirbti, kalbant apie ikimokyklinio ugdymo mokytojus, dar neteko su tuo susidurti. Randame mokytojų, bet didžiulės pasiūlos tikrai nėra", - tikino pašnekovė.

V. Radavičiūtė pasakojo, jog ieškant darbuotojų tenka kreiptis ir į universitetą bei kolegiją, įdarbinami būna ir studentai.

„Prašau paskutinių kursų studentams perduoti informaciją, kad ieškome specialistų, ir vienas kitas atsiranda, kuris įsidarbina. Visai neseniai įdarbinome jauną mokytoją, kuri ką tik baigė studijas. Tokiais būdais pavyksta atrasti specialistų. Bandome užsiauginti specialistus ir vis tikimės, jog ši specialybė taps populiaresnė“, - sakė V. Radavičiūtė.

Prognozuoja sunkią ateitį

Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo mokyklose šiuo metu trūksta 28 mokytojų: 8 pradinio ugdymo (7 nuolatiniam, 1 laikinam darbui), 6 lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų, 4 matematikos (3 nuolatiniam, 1 laikinam darbui), 2 anglų kalbos pedagogų, 2 istorijos, 2 fizikos, po 1 chemijos, biologijos, muzikos ir informacinių technologijų mokytojų.

Taip pat sudėtinga pedagogų poreikį patenkinti ir mokyklose, kur dėstoma rusų kalba, nes trūksta po vieną pradinio ugdymo, istorijos, muzikos ir fizikos pedagogų.

Pasiteiravus, kokie Klaipėdos mieste numatomi strateginiai veiksmai, jog į uostamiestį būtų pritraukiama kuo daugiau pedagogų ar pedagogines studijas besirenkančių studentų, S. Šliogerienė tikino, jog Savivaldybė, skatindama jaunimą dirbti pedagoginį darbą, dalinai apmoka persikvalifikavimo studijas.

„Pernai 12 pedagogų buvo kompensuotos perkvalifikavimo studijos į ikimokyklinio ugdymo mokytojus. Apie 100 pedagogų nemokamai persikvalifikuoja VDU pagal ES projektą.

Sprendžiant pedagogų trūkumo problemą Klaipėdos mieste, yra parengta ir įgyvendinama Klaipėdos miesto pedagogų rengimo, kvalifikacijos plėtojimo, profesinių kompetencijų tobulinimo ir mokytojų pritraukimo į mokyklas 2020-2024 metų programa“, - pasakojo S. Šliogerienė.

Klaipėdos Baltijos gimnazijos direktorė Jurgita Rakauskienė tikino, jog gimnazijoje mokytojų trūkumo kol kas nėra, tačiau žvelgiant į ateitį numatoma rimta problema.

"Kai ieškojome mokytojų ir žinojome, ko trūks, tikrai su didžiulėmis problemomis nesusidūrėme, bet žiūrint į ateitį ir įvertinant mokytojų amžių, kurie kažkada išeis į poilsį, tai sunkiausia su gamtos mokslais, fizika, chemija ir matematika.

Jei Klaipėdos mieste dabar reikėtų rasti fizikos mokytoją, galima sakyti, jog yra misija neįmanoma.

Mokyklų vadovams rasti tam tikrų dalykų specialistus yra iššūkis", - dėstė J. Rakauskienė.

Apie liūdnas ateities prognozes kalbėjo ir Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos direktorė Živilė Kiškionytė. Ji pasakojo, jog šiemet pedagogų trūkumo dar nejaučia, bet ateityje mokytojų tikrai trūks.

„Šiemet ieškome vieno vienintelio technologijų mokytojo. Bet mokytojai yra vyresnio amžiaus ir manau, kad po kelerių metų bus didelis trūkumas. Šiemet mūsų gimnazija laikysis dar visai neblogai, bet ateityje tikrai matau, jog bus didžiulis trūkumas, nes tiesiog neateina jauni žmonės“, - sakė direktorė.

Pašnekovė tikino, jog specialistų ieško tarp studentų.

„Gimnazija jauniems specialistams negali pažadėti kažko išskirtinio, ši problema jau yra valstybiniu lygmeniu. Tačiau ieškome jaunų žmonių, dar studentų. Turėjome įdarbinę vieną studentę, kuri baigusi universitetą pasiliko dirbti pas mus mokytoja“, - pasakojo Ž. Kiškionytė.

Pedagogų trūksta ir Klaipėdos rajone

Šiemet Klaipėdos rajone 12 ugdymo įstaigų palieka 28 pedagogai. Daugiausia iš Agluonėnų ir Kretingalės pagrindinių mokyklų - po 4, iš Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos - 3, iš kitų švietimo įstaigų - po 1-2 pedagogus.

Tad Klaipėdos rajono mokykloms trūksta matematikos, fizikos, biologijos, informacinių technologijų, ikimokyklinio ugdymo, pradinių klasių, rusų k., lietuvių k. specialistų. Tačiau, pasak Klaipėdos rajono savivaldybės atstovų, kasmet iki rugsėjo 1 dienos rasti trūkstamus specialistus pavyksta.

Kaip pagrindinę skatinimo priemonę, ieškant trūkstamų mokytojų švietimo įstaigoms, Klaipėdos rajono savivaldybė išskyrė mokytojų kelionių į ugdymo įstaigas dalinį finansavimą.

Siekiant išspręsti mokytojų trūkumo klausimą, skatinamas ir mokytojų persikvalifikavimas. Klaipėdos rajono savivaldybė pasirašė 10 trišalių sutarčių su švietimo įstaigomis ir mokytojais.

Sutartyse numatyti įsipareigojimai mokytojui, kuris persikvalifikuos ir toliau tęs savo darbinę veiklą toje švietimo įstaigoje. Tad šiemet ISM studijuos 3 rajono pedagogai, o dar 3 studijas jau užbaigs.

Didės švietimo pagalbos specialistų atlyginimai

Nuo rugsėjo mėnesio bus didinami švietimo pagalbos specialistų atlyginimai. Švietimo pagalbos specialistų (specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, išskyrus dirbančius švietimo pagalbos įstaigose) pareiginė alga vidutiniškai didės 25 procentais.

Psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų, švietimo pagalbos įstaigose dirbančių švietimo pagalbos specialistų - vidutiniškai 22 procentais.

„Siūlėme pagerinti švietimo pagalbos specialistų darbo apmokėjimą, kad didėtų šios profesijos patrauklumas ir būtų sudarytos prielaidos veiksmingam įtraukiajam ugdymui, kad visi mokiniai švietimo įstaigose gautų reikiamą pagalbą“, - sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos susilygins su mokytojų. Jiems, kaip ir mokytojams, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bus nustatomi labiau atsižvelgiant į jų pedagoginio darbo stažą.

Tai sudarys galimybes labiau motyvuoti specialistus įsidarbinti ir pasilikti švietimo sistemoje.

Kaip ir mokytojams, švietimo pagalbos specialistams didės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo tais atvejais, kai jie dirba bendrosios paskirties mokyklose su mokiniais, turinčiais didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.

Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai šiuo atveju bus didinami taip pat, kaip ir mokytojams, - 1-15 procentų.

Kaip keičiasi švietimo sistema?

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras, bendrojo ugdymo srities specialistas Ramūnas Skaudžius pasakojo apie tris pagrindinius kelius „ateiti“ mokytojui į mokyklą.

"Tai yra pedagoginės studijos, gretutinės studijos bei papildomos profesinės studijos tiems, kas jau yra įgiję kurios nors srities bakalauro diplomą ir nori tapti mokytojais.

Pačios studijos keičiasi, jos modernėja. Universitetai modernizuoja ugdymo bazę, sudaromos sąlygos išvykti į užsienį. Daugiau žiūrima į bendradarbiavimą su mokyklomis.

Mokyklos lygmeniu taip pat apstu pokyčių. Jau treti metai vykdomas projektas, kuomet atėjęs į mokyklą jaunas mokytojas gauna mentorių, padedantį jam stiprėti kaip mokytojui. Taip pat naujam, tik atėjusiam į mokyklą, pedagogui suteikiama daugiau valandų pasiruošimui vesti pamokas", - kalbėjo R. Skaudžius.

Viceministras taip pat tikino, jog mokyklose vyksta pokyčiai, jos tobulėja ir keičiasi.

„Keičiasi metodai. Pamažu turime pakeisti aktyvaus asmens pamokoje vaidmenį, jį “nuimti„ nuo mokytojo ir perduoti mokiniams, daugiau įtraukti į darbą grupėse, projektus. Vis daugiau mokyklose atsiranda technologijų, kuriamas ir pildomas skaitmeninis turinys.

Technologijos “ateina„ į mokyklas. Mokytojui irgi nereikia bijoti pasakyti, kad aš kažko nemoku ar nesuprantu. Kai tu aiškiniesi kartu su mokiniais, ryšys irgi sustiprėja“, - tikino R. Skaudžius.