29-asis renginys „Vydūnas – tautai ir valstybei“: nuo Bitėnų iki Jonaičių
Šventinis kelias prasidėjo Bitėnų kapinėse Pagėgių savivaldybėje, vėliau persikėlė į Martyno Jankaus muziejų, kur mokslinėje-praktinėje konferencijoje buvo gvildenamas Vydūno filosofinis ir kultūrinis palikimas bei jo reikšmė dabarties Lietuvai.
Vydūno gimtinėje Jonaičiuose atidengtas paminklinis akmuo
Šios iškilmės Jonaičiuose – vienas iš Klaipėdos universiteto renginių, kurių ciklas pavadintas „Vydūnas – Tautai ir valstybei“.
Prieš iškilmes Jonaičiuose buvo pagerbtas Vydūno atminimas prie jo kapo Bitėnų kapinėse, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje buvo surengta mokslinė-praktinė konferencija „Spindulys esmi begalinės šviesos“.
Paminklinio akmens atidengimas Vydūno gimtinėje Jonaičiuose bus ir Klaipėdos universiteto, ir suburtų pagalbininkų nuopelnas: tai ir Vydūno paminklo Klaipėdoje mecenato Rimanto Cibausko, skulptoriaus Gintauto Jonkaus, dviejų savivaldybių – Šilutės r. (meras Vytautas Laurinaitis) ir Pagėgių (meras Vaidas Bendaravičius), su kuriomis Klaipėdos universitetas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį.
Į Vydūno tėviškę birželio 27 d. pavakarę susirinko nemenkas būrys kultūros ir meno žmonių, dalyvavo Vydūno draugijos narių, dvasininkų.
Iš Vydūno biografijos
Išskirtinai daug Vydūno gyvenimą ir kūrybą nagrinėjęs filosofas dr. Vaclovas Bagdonavičius pripažino, kad archyvinių dokumentų, liudijančių Vydūno (tikrasis vardas ir pavardė-Vilhelmas Storostas) gimimo faktą, datą ir vietą nėra.
Visose biografijose bei autobiografijose sakoma, jog Vilhelmas Storostas gimė 1868 m. kovo mėn. 22 dieną Šilutės apskrities Jonaičių kaime.
Tėvas – Pagrynių kaimo (Šilutės apskr.) valstiečio sūnus Anskis Storostas, buvo mokęsis Berlyno evangelikų misionierių seminarijoje.
Dėl silpnos sveikatos (sirgo džiova) negalėjo vykti į Pietų Afriką dirbti misionieriumi, todėl kurį laiką rinko misijoms aukas Klaipėdos krašte ir Žemaitijoje.
Vedęs turtingo valstiečio iš Lankupių kaimo (Klaipėdos apskr.) dukrą Mariją Ašmonaitę, gavo sėslesnę evangelikų kunigo tarnybą Žemaičių Naumiestyje.
Šeima apsigyveno netoli nuo Anskio tarnybos vietos, Šilmeižių kaime. Čia jiems gimė pirmasis sūnus. Paskui Storostams pavyko išsinuomoti namelį pas Anskio giminaitį Palkį Jonaičiuose, kur „Verdainės varpams gaudžiant į jusnims patiriamą pasaulį“ atėjo antrasis vaikas Vilhelmas – būsimasis Vydūnas.
Tačiau ilgiau Jonaičiuose Storostų šeima neužsibuvo. Išlaikęs būtinus egzaminus Anskis gavo pradžios mokyklos mokytojo vietą Pilkalnio apskrities Naujakiemio kaime, kur su šeima nuolat apsigyveno.
Čia Anskiui ir Marijai Storostams gimė dar aštuoni vaikai, iš kurių du visai mažyčiai numirė.
Augant aštuonių vaikų būriui (dvi mergaitės ir šeši berniukai), namuose didelių išteklių nebuvo, bet niekada nestokojo gražaus susiklausymo, tarpusavio santykių darnos, žmogiškos šilumos.
Kaip prisimena pats Vydūnas, „nuoširdžiame motinos jausmingume ir šviesiame tėvo mąstyme, pirmiausia suvokiau žmogų“.
Pažymėtina tai, jog iš dešimties Anskio ir Marijos Storostų šeimos vaikų, vienintelis jų sūnus – Vilhelmas Storostas-Vydūnas, gimęs 1868 m. kovo mėn. 22 dieną Šilutės apskrities Jonaičių kaime, vėliau, pasiekęs dvasinę brandą, savo pasišventusia švietėjiška-kūrybine veikla, raštais, pozityvia mąstysena, tauraus žmoniškumo puoselėjimu globalių konfliktų, pasaulinių karų akivaizdoje, plačiai išgarsino ne tik Storostų giminę, bet ir visą lietuvių tautą.
Parengta pagal organizatorių inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą