Denisas Nikitenka: Aš jau pradedu vadinti kuršius baltų japonais

Kuršiai išties buvo ypatinga gentis. Jų materialinis pasaulis, laidojimo tradicijos persisunkę daugybe simbolikos, tam tikros magijos ir tikėjimų. 

Taigi, ši įkapė yra simbolinė. Ji buvo rasta kuršio kape įdėta į tošinę dėžutę, vilnoniame maišelyje („įdėta į vilnonės medžiagos drabužį ar terbelę“). 

Komentare įkėliau artefakto nuotrauką, tad galite palyginti ir eilinį kartą įsitikinti, kokį stiprų edukacinį užtaisą turi rekonstrukcija. 

Auka Dievams 

Toks yra standartinis paaiškinimas. Simbolinė įkapė, bet tai ir yra įdomiausia. 

Aš jau pradedu vadinti kuršius baltų japonais: regis, jie nieko nesugebėdavo daryti atmestinai, visur prisigalvodavo kuo sudėtingesnių užduočių, buvo precizikos ir estetikos garbintojai. 

Iš pradžių galvojau, kad taip nuostabiai dekoruota, ypatingo profilio įvijinė apyrankė negalėjo būti gaminta specialiai. 

Kaip įkapė 

Svarsčiau, jog meistras panaudojo kažkokį jau pagamintą ruošinį: susuko jį spirale. 

Bet kai rekonstrukcijos ėmėsi archeologas, puikus juvelyras Evaldas Babenskas, paaiškėjo kas kita. 

Papuošalas yra išbaigtas

Ne atkirstas koks ruošinio gabalas, nes apyrankė turi ir pradžią, ir pabaigą. 

Vadinasi, prieš 1000 metų kuršių meistras gamino pagrabinį papuošalą puikiai žinodamas jo paskirtį. 

Čia ir susiduriame su kuršių išskirtinumu: jie net simbolinę įkapę darė su visu deramu rimtumu, pagarba ir sudėtingumu.

Toks atvejis nėra labai dažnas, bet ir ne retas. Būdingas kuršiams. 

Jie labai mėgo simboliką, ir mirusiesiems į kapus dėdavo įvairius, praktiškai nepanaudojamus daiktus, kaip simbolius. 

O čia – auka. 

Savotiškas materialinis „užmokestis“ anapusianiame pasaulyje. Kaip kad graikai ant akių monetas dėjo. 

Ištiesintos apyrankės ilgis – apie 115 cm. Susukta ji siekia 56 mm ilgį, diametras – 46 cm. 

Tai - galimai paskutinė rekonstruota mano pasirinkto kuršio įkapė. Jei viskas klostysis sėkmingai, Kretingos muziejuje, specialiai parengtoje parodoje dar šiemet bus galima išvysti pilną Kretingos pilies kuršių kario rekonstrukciją.

* Mano rekonstruojamas kapas: Ėgliškių kapinynas, griautinis kapas Nr. 1, X-XI a. (1972 m. tyrimai, archeologas Ignas Jablonskis).