Denisas Nikitenka: Mėlynasis Baltijos gintaras - retas ir paslaptingas kolekcijos perlas
Paslaptingiausias, rečiausias, brangiausias ir labiausiai vertinamas juvelyrų. Šie, beje, neretai klientams nutyli vieną, ne itin malonią paslaptį apie šios rūšies gintarą... Bet apie tai - vėliau.
Realiai pats grynuolis - tai irgi retas baltasis gintaras: šią spalvą 50-60 mln. metų senumo fosiliniams sakams lėmė mikroskopiniai oro burbuliukai. Jie išskaido šviesą.
Baltųjų meškų, pavyzdžiui, kailio plaukai irgi yra ne balti, o permatomi, bet dėl šviesos efekto gyvūnas atrodo baltas.
Dėl tų oro burbulukų dar vadinamas dramblio kaulo gintaras yra lengviausias, neretai plūduriuoja net lediniame, prėskame arba lengvai pasūdytame vandenyje.
Mėlyną, melsvai violetinį atspalvį šios atmainos Baltijos gintarui davė piritas, arba geležies sulfidas.
Kitaip tariant, kai priešistorinės upės iš Jutlandijos pusiasalio rideno, plukdė gintarmedžio sakus į Sembos pusiasalį, dalis jų pateko į labai specifinį dirvožemį.
Per 50 mijonų metų toje terpėje, kurioje buvo geležies sulfido, baltojo gintaro paviršius pasidengė melsvu, pirito prisotintu atspalviu. Ne nusidažė, kaip gali atrodyti, bet pro mikroskopinius sakų plyšelius įsiskverbė į vidų ir fosilizavosi.
Rinkoje melsvojo gintaro yra labai mažai, dar sunkiau gauti didesnius gabalėlius (maniškis – mėlynos sodo slyvos dydžio). Skaičiuojama, kad šios atmainos gintaro randama vos 1 gabalėlis iš tūkstančio.
Na, o dabar – apie tą mažytę paslaptį. Šio gintaro negalima nešioti lauko sąlygomis.
Štai, kur jo trūkumas. Jei turėsite žiedą su melsvojo gintaro akute, kabutį, kurį dėvėsite ant rūbų, auskarus, ilgainiui jūsų brangioji investicija virs pelenais (perkeltine prasme).
Mėlyną atspalvį suteikiančio pirito sluoksnis yra tik pačiame baltojo gintaro paviršiuje: vos keli mikronai. O saulės ultravioletiniai spinduliai tą nuostabų atspalvį blukina. Taigi, po kurio laiko vietoje melsvojo gintaro turėsite pilkšvą, pelenų spalvos.
Ta magiška spalva išbluks.
Štai, kodėl nerekomenduoju nuolat dėvėti papuošalų su šiuo gintaru lauke ir ypač saulėkaitoje. Kabutį nešioti galima juk ir po rūbais.
Arba puoštis tik būnant patalpose. Tuomet melsvas atspalvis išliks ilgai.
Be kita ko, toks ypatingas gintaras netruko apaugti ir visokiomis magiškų galių istorijomis. Esą žyniai itin vertino mėlynąjį gintarą, kaip išskirtinumo ženklą ir ryšio su dangumi, vandeniu, žeme simbolį.
Na, ir apskritai visoks gintaras yra magiškas. Nereikia išskirti spalvų.
Gražus grynuolis. Bus šeimos relikvija gausioje mano gintaro kolekcijoje, o tuo pačiu puikiausiai tarnaus ir edukacijai.
Vaikai bus sužavėti! Jiems sunku patikėti, jog esama ne tik geltono, oranžinio, rusvo ar skaidraus, kaip ledinukas, Baltijos gintaro.
P.S. Įspūdingiausius, didžiausius mėlynojo gintaro egzempliorius galima pamatyti Kazimiero ir Virginijos Mizgirių gintaro muziejuje Nidoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą