Denisas Nikitenka: Žavingi mūsų šalies gyvenimo tarpukariu atspindžiai...

„Brangi Branelyte! Sveikinu su Šventomis Kalėdomis ir linkiu Daug laimės ir pasisekimo jūsų gyvenime. Ir iki kitų metų apsivesti.” Labai svarbus palinkėjimas. Panelei. 

Kalėdinis, bet ne su eglute, žaisliukais ar religiniais motyvais, su aguonomis, bitkrėslėmis ir tais laikais labai madingomis kvapiosiomis našlaitėmis. “Bronyt! Linksmų švenčių!” – lakoniškai 1926 m. parašė Verutė.

Kalėdiniai, naujamečiai, velykiniai, bet patys patys populiariausi buvo sveikinimai vardo dienos proga. Aš taip ir nesupratau iki šiol, ar vardadienius taip sureikšmino, ar čia buvo gimtadienio atitikmuo, nes nesu mates nė vieno gimimo dienos sveikinimo atviruko. Bet tie vardadieniniai… 

Ten jau – ištisi tų laikų bendravimo manieros lobiai. 

“Bronit! Kol atminsi, atsakik. Kai pamirši, sunaikink. Kostutė“ Žiauriai, bet teisingai. Rašė ir vyras vyrui. Normalu buvo. 

„Atminimui!!! Tiek daug gėlių nuvito / 

Nuvirto daug žiedų. Taves /

brangus drauguži užmiršti  / 

negaliu. Neai vasara nei žodžiai  / 

tiek džiauksmo neparodė kiek  /

tavo šypsena kartu su saulia / 

gesta svajotus džugesys / 

Bet tavo atminimo / 

Man nieks neužgesys“. 

Pasirašė „tavo draugas Vincas“. 

O šitas – mano mėgstamiausias. 1924 m. galimai įsimylėjusio vyruko rašytas atvirukas „Širdingiausi linkėjimai vardo dienoje“. 

Toje vietoje, kur turėtų būti pašto ženklas, parašyta: „Markutės neturiu“. 

O tekstas – su gera pradžia ir pabaiga: „Jos Skaistybei Pranei Butkutei“. 

Palinkėjimas – toks: „Sveikindamas Pranute vardo dienoje siunčiu maža dovanėlę kurią teks priimti“. 

Teks. Ir markutę pati užsiklijuok, ir dovanėlę nori-nenori priimk. Skaistybe... 

Žavingi mūsų šalies gyvenimo tarpukariu atspindžiai...