Gražiausi žodžiai Klaipėdai

Akcijos iniciatorė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui, rašytoja Sondra Simana susirinkusiesiems pasiūlė panerti į šimto žodžių upę, ištraukti iš jos po keletą ant lapelių surašytų žodžių, kurie asocijuojasi su mūsų miestu, ir su tais žodžiais sukurti meilės eilėraščių Klaipėdai.

Klaipėdiečių kūrybos proveržį pristatome „Vakarų ekspreso“ skaitytojams.

***

Virtuvės kamputy

Vonia

Erdvė iš gėlių supinta

Stovi žmogelis

Be kojų

Stovi ant kalno

Jono kalnelio

Užlenkęs galvą

Ieško

Mamos palikto raštelio

Žmogelis svajoja

Ir stovi

Norėtų pakilti, nuskristi

Tik jėga traukia pritūpti

Laša nuo veido žmogelio

Dzeuso ašaros krinta

Knarkia ežero varlės

Jono kalnelis - sala

Žmogelis nustojo sapnuoti

Nukrito

Kojų nebuvo

Žmogelio neliko

***

Parymojau prie raustančio Klaipėdos saulėlydžio

Mano burės jau pakeltos.

***

Tavo upė - mano džiaugsmas

O laivai - tai meilė

Aš kaip maža kruopelė

Tavo vėjuotam sūkury

Džiaugsmingai plaukiu kaip Undinė

Ieškoti meilės pamary.

***

Dujinis žibintas

Žibina vėluojančiam praeiviui

nušviesdamas tamsių minčių pakampes

***

Kur burės sidabrinės

Kur moterys gražiausios

Saulėlydis auksinis

Klaipėdoj - mylimiausioj.

***

Klaipėda mano brangi

Tu kaip meilė ir kvepalai

Žydi širdyse visus metus

Klestėk ilgai!

****

Atsiveria durys į jūrą

Ten orkestras

Grojantis viena nata meilę Klaipėdai.

***

Iš kur tu atėjai?

Iš Klaipėdos!

Suvirpo mano siela

Namai, kur marios samanotos!

O, Klaipėda, siunčiu tau bučinį

Ne paskutinį!

Sušilau.

Namai.

***

Oi Klaipėda, oi mieloji,

Bangos mūša, oi mieloji...

Be tavęs man tuštuma

Plauksiu link tavęs artyn

Kaip plaukikas ar žvejys

***

Prabėgo ta diena

Paskui dar ne viena

Ir staiga karys

Pamato - pilis!

***

Saulėlydis prie raustančios jūros

Prailgina mano šešėlį

Kai dangus nusidažo mėlynai nusėjamas žvaigždžių

Jos atsispindi Danės versmėje

Kol švyturio skleidžiama šviesa

Neleidžia laivams paklysti šešėliuose.

Muzikuojanti Klaipėda

Kada pavasaris ateina

Su medžių žaluma ir kvepiančiais žiedais

Tada ir Klaipėdą užlieja

Nuostabūs muzikos garsai

Suteikia džiaugsmą, atgaivą mūs sielai

Kuri pavargusi nuo rūpesčių dėkos

Ir pakylėja taip aukštai nuo žemės

Kad noris šokti ir dainuot.

Klaipėda - gimta istorija, menanti seniausius laikus

Skambi varpų muzika, žadinanti vidinę palaimą

Kiekvienas oro gūsis primena praeitį, dabartį ir ateitį

Tai miestas, alsuojantis gyvybe, džiaugsmingai

pasitinkantis kiekvieną širdį.

***

Jau sutemo, miestas miega,

Tamsios gatvės ne visur.

Dujinis žibintas šviečia

Miesto aikštės pakrašty.

Visada čia žmonės mėgsta

pasibūti ilgėliau

Pasėdėti, paplepėti, naujienas aptarti.

***

Kopų baltuma

Beribė meilė

Mūsų miesto Klaipėdos

Didžiausias džiaugsmas ir šviesa.

***

Didžioji mano Meilė - Klaipėda

Didžiuojuos Tavimi

Tavo siaurutėmis senamiesčio gatvelėmis

Ir akmenuotu grindiniu

Taip netoli nuo Danės upės

Didžioji mano meilė - Klaipėda

Nebuvo, nėra ir nebus

Gražesnio miesto mano širdžiai.

***

Geras tas mano pasirinkimas

Kad gyvenu šiame mieste

Čia prie Baltijos gera

Taršo plaukus vėjas