Imanuelio Kanto jubiliejaus proga ne tik tortas, bet ir naujas istorinis romanas

Jo metu buvome paruošę įvairiausių staigmenų, o svarbiausiu šventinės dienos akcentu tapo naujo dr. Jūratės Sučylaitės istorinio romano „Imanuelio kelias“ pristatymas.

„Prieš 300 metų balandžio 22 d. pasauliui gimė didysis mąstytojas Imanuelis Kantas. Šiandien, Lietuvoje, Klaipėdoje gimė nauja knyga „Imanuelio kelias“.

Kūrinys, žadinantis žmogaus protą, keliaus po visą Lietuvą ir džiugins besidominčius Imanuelio Kanto asmenybe ir filosofija“, – šiais sveikinimo žodžiais renginį pradėjo I. Kanto viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė.

Šventinis renginys vyko Klaipėdos senamiesčio širdyje, istoriniame pastate „Pajūris“, Turgaus g. 16. Sulaukėme daug garbingų svečių. Renginio pradžioje pro duris įžengė I. Kanto „dvasia“, kurio vaidmenį atliko Dominykas Matulionis.

Fortepijono garsais svečius džiugino vienas ryškiausių tradicinio džiazo pianistų Lietuvoje – Saulius Šiaučiulis. Renginyje netrūko ir jaunimo – laišką filosofui perskaitė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinys Herkus Markauskas.

Pristatymą moderavo I. Kanto viešosios bibliotekos Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vedėja Loreta Liutkutė.

Apie knygos „gimimą“, sunkumus ir malonumus pasakojo knygos „Imanuelio kelias“ rengėjų komanda: autorė dr. Jūratė Sučylaitė, knygos recenzentas – filosofas dr. Arvydas Juozaitis, redakcinės kolegijos atstovai Rimantas Cibauskas, Bronislava Lauciuvienė, „Eglės“ leidyklos vadovas Antanas Stanevičius.

Visi labai džiaugėsi šiuo leidiniu ir autore, kad ji sugebėjo sudėtingą filosofiją perteikti labai prieinamai ir paprastai kiekvienam skaitytojui. (Knygos leidybos rėmėjai – Klaipėdos miesto savivaldybė, Rimantas Cibauskas ir leidybos paramos fondas „Bonifacijus“, Eglė Urbonė – dizainas, viršelis. Knygos leidėjas – I. Kanto viešoji biblioteka ir „Eglės“ leidykla).

Savo kalboje dr. Jūratė Sučylaitė priminė, kad I. Kantas Kristijono Milkaus Lietuvių-vokiečių žodyne parašė pratarmę „Draugo prierašas“, kuriame pabrėžė lietuvių būdo taurumą ir aukštą lietuvių kalbos lygį.

„Rašant knygą, domėjimasis Kantu ir prūsiška kultūra mane džiugino, nes jų krašte buvo siekiama, kad kunigai su savo žmonėmis turi kalbėti gimtąja kalba, o tai mūsų lietuvybės išsaugojimui buvo taip pat labai, labai svarbu“, - teigė dr. J. Sučylaitė.

Po renginio visi skanavosi Kanto gimtadienio tortu!

Šventinę dieną bibliotekoje ir už jos ribų vyko daug „veiksmo“. Visų laukėme Kanto kambaryje, kuriame veikė interaktyvios užduotys, buvo galima laimėti prizų ir pasivaišinti Kanto arbata.

Jaunimo bibliotekoje (Tilžės g. 9) veikė Kanto virtualus pabėgimo kambarys, kuris lankytojų laukia kiekvieną dieną. Kvietėme į ekskursiją „Pasivaikščiojimas po Imanuelio Kanto tėvo miestą – Klaipėdą“ su kultūros istorike Jovita Saulėniene ir bibliotekos specialiste Loreta Liutkute.

Dėl blogų oro sąlygų pasivaikščiojimas pavirto paskaita, tačiau po jos trumpam keliavome prie I. Kanto senelio namo griuvėsių ir į mūsų kaimynų „Amber Queen“ muziejų-parduotuvę (Turgaus g. 3), kurioje galėjome pasigrožėti eksponuojamu gintaro suvenyru, skirtu filosofui.

Bibliotekoje netrūko jaunatviško šurmulio, nes Klaipėdos miesto ugdymo įstaigų mokiniai atliko literatūrinę-muzikinę kompoziciją „300 žodžių Imanueliui Kantui“. Jie skaitė savo kūrybos laiškus, skirtus filosofui.

Muzikinius kūrinius atliko progresyvaus roko jaunimo grupė iš pajūrio „Imanuelis Kantas“. Bibliotekoje buvo eksponuojama Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos piešinių paroda „Klaipėda – Imanuelio Kanto tėvo miestas“.

Kaip ir visų didžiųjų pasaulio asmenybių, taip ir I. Kanto biografija neturi pabaigos – ją savo darbais kuriame mes, kurs ir ateinančios kartos.