Kai vyko baltų kalbų skilimas, lietuvių kalba buvo apsaugota nuo aktyvių kontaktų su kaimynais ne baltais, todėl tarp šiuolaikinių indoeuropiečių kalbų išliko archajiškiausia.
Mokslininkų teigimu, indoeuropiečių prokalbė gimė Europoje tarp Kaspijos ir Juodosios jūrų, o iš jos kilusios kalbos paplitusios visuose žemynuose.
Iš pradžių buvo tik viena kalba, kurią mokslininkai vadina indoeuropiečių prokalbe, o lietuvių kalba turi sąsajų su visomis iš indoeuropiečių prokalbės kilusiomis kalbomis, daugiausia panašumų – su sanskrito kalba.
Nors apie iš indoeuropiečių prokalbės taip pat kilusias slavų kalbas žinoma dar nuo VIII a., jos labai greitai pakito.
Pasak mokslininkų, naudojantis lietuvių kalbos tyrimais, galima pamatyti, kaip ši kalbų grupė atrodė seniau.
Kai būsimieji baltai ir slavai judėjo Baltijos jūros link, Dniepro vidurupyje, nuo jų atskilo slavai.
Lietuvių kalba laikoma viena archajiškiausių senovinę struktūrą išsaugojusių kalbų.
Kai vyko baltų kalbų skilimas į vakarų ir rytų dialektus, lietuvių kalba buvo apsaugota nuo aktyvių kontaktų su kaimynais ne baltais.
Tokiu būdu ji tarp šiuolaikinių indoeuropiečių kalbų išliko archajiškiausia kalba.
Be to, ji ir viena archajiškiausių iš senųjų indoeuropiečių kalbų, kurios jau nebeegzistuoja.
Nors lietuvių kalba ir laikoma archajiškiausia, vis dėlto joje įvyko nemažai pokyčių.
Lietuvių kalba laikoma viena sudėtingiausių kalbų mokytis užsieniečiams.
Parengta pagal informaciją žiniasklaidoje
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą