Visų „Istorinių Smiltynės atodangų“ ieškokite čia.
Labai įdomus ir galbūt vienintelis toks (gerai matomas) jūrinio paveldo paminkliukas Klaipėdoje. Jis tai apsemiamas vandens ir dingsta iš akiračio, pasislepia, tai išnyra Kuršių įlankai nuslūgus.
Šis reliktas – tikras Klaipėdos uosto jūrinio kultūrinio kraštovaizdžio inkliuzas, kuris gali papasakoti apie uosto krantinių, burlaivių epochos ir uosto prekybos istoriją.
Krantines senovėje formuodavo iš medinio karkaso: pavyzdžiui, būdavo padaromos rąstinės dėžės ir į tarpus pripilama akmenų. Prie jų būdavo nuleidžiami plūdurai, kad priplaukęs burlaivis galėtų saugiai prisišvartuoti.
Tačiau neretai vietoje tos dėžės pasitarnaudavo nebetinkami burlaiviai, kuriuos, į korpusą pridėjus akmenų, tiesiog nuskandindavo. Tarp bortų buvo įkalami basliai, kuriuos sujungdavo skersiniais, o tarpus užpildavo akmenimis.
Štai, tokią galbūt XVIII a. pab. krantinės atkarpą mes turime Kopgalyje, prie pasieniečių laivų angaro.
Be kita ko, nuskandintas burlaivis mena mūsų uostamiesčio burlaivių aukso amžių: XVIII a. pabaigoje per metus į Klaipėdą su balastu atplaukdavo ir su apdirbtos medienos krovinių išplaukdavo apie 800 anglų burlaivių.
„1792 m. iš Klaipėdos išplaukė 1020 laivų, iš kurių 769 – su medienos kroviniais į Angliją. Stiebai, rąstai, lentos ir kitos jūrininkystės atsargos iš Baltijos jūros pakrantės buvo tiekiamos į Vakarų Europos rinkas iki pat XIX a. paskutinio ketvirčio – burlaivių eros pabaigos“, - savo istorinėje apžvalgoje „Klaipėdos uosto vartai į jūrą“ rašė Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius.
Jo žiniomis, 1854 m. į uostą atplaukė net 1766 laivai. Didžiausią vertę bendras uosto eksportas pasiekė 1871 m., kai 1180 laivų išplukdė prekių už 25,3 mln. markių. 1874 m. iš uosto išplaukė 1301 laivas, iš jų 1108 su medienos kroviniu.
Pro sąsiaurį, jūros vartus, vidutiniškai praplaukdavo iki 7 burlaivių per dieną. Nuo 1517 m. iki 1874 m. Klaipėdoje galėjo būti pastatyta per 300 jūrinių burlaivių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą