Istorinės Smiltynės atodangos (15)

Visų „Istorinių Smiltynės atodangų“ ieškokite čia.

„Pardavusi Smiltynę, vyriausybė patenkino jau nuo derybų pradžios 1897 m. girdimus prašymus perleisti sklypus privatiems asmenims viloms statyti ir pardavė vienuolika sklypų į pietus ir šiaurę nuo Smiltynės karčemos su sąlyga, kad vilos bus pastatytos per penkerius metus. Šie sklypai su privažiavimo keliais ir bendruomeniniais plotais 1901 m. kovo mėn. buvo prijungti prie miesto“, - knygoje „Klaipėdos apskrities istorija“ (1918 m.) rašė klaipėdietis istorikas Johannesas Sembritzkis (1856-1919).

Taigi, XX a. pradžioje į pietus ir į šiaurę nuo istorinės Smėlio karčemos kopos išdygo gražios vilos. Viena įspūdingiausių – „Villa Schmidt“: tai mūrinis, iš tolo dėl bokštelio išsiskiriantis pastatas laužytų formų stogu. Namas išlikęs iki šiol ir išdidžiai stovi Smiltynės g. 20. 

Statyta apie 1905 m., iš pradžių vila vadinosi „Sophia“, vėliau – „Villa Schmidt“. Ji priklausė svarbiai Klaipėdos miesto ir apylinkių istorijai asmenybei: garsiausiam XIX a. pab. – XX a. pr. uostamiesčio atvirukų leidėjui Robertui Schmidtui (1840-1926). Būtent jo darbų dėka mes galime grožėtis Mėmelio, Kuršių nerijos vaizdais, užfiksuotais iki Antrojo pasaulinio karo. Atvirukai sklido po pasaulį ir garsino mūsų kraštą. 

R. Schmidtas buvo ne tik gabus fotografas ir leidėjas: jam priklausė seniausias (įsteigtas 1878 m.) bei didžiausias Klaipėdoje knygynas, veikęs viename iš tuomečių uostamiesčio simbolių: po Antrojo pasaulinio karo nebeišlikusiame Biržos pastate. 

Visiškai šalia (dab. Smiltynės g. 22) taip pat apie 1905 m. iškilo medinė vila „Helene“: ją pastatė iš garsios Anckerių giminės Rusnėje kilęs Klaipėdos pirklys Carlas Wilhelmas Anckeris (1856-1915). Šią vasaros rezidenciją po kurio laiko nusipirko ir iki pat 1944 m. ja naudojosi kitas Klaipėdos leidėjas bei spaustuvininkas: Willy Siebertas (1868-1925). Taigi, vienu metu kaiminystėje šiltuoju metų laiku gyveno du garsūs uostamiesčio leidėjai. 

„Kaip ir šiaurinėje [vilų] kolonijoje, pokariu vilose apsigyveno laikini naudotojai. Kurį laiką jos priklausė Lietuvos jūriniam jachtklubui (veikė 1946-1950), vėliau vilose gyveno šeimos“, - rašoma knygoje „Klaipėda. Architektūros gidas“ (2024 m.). Abi vilos, beje, yra tik dvi išlikusios senosios vilos pietinėje kolonijos dalyje (pačioje pabaigoje). 

„Viloje Schmidt“ dabar gyvena klaipėdiečių šeima, o vila „Helene“ šių metų pavasarį buvo parduota už beveik 1 mln. eurų sumą (pirkėjas siejamas su užsieniu).