Visų „Istorinių Smiltynės atodangų“ ieškokite čia.
Bėgdama nuo su Prūsija kariavusios Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto (17769-1821), karališkoji šeima nuo 1807 m. sausio buvo apsigyvenusi mūsų uostamiestyje, kuris beveik metus vadinosi laikinąja Prūsijos karalystės sostine.
Taigi, Smiltynė pateko į filokartijos istoriją ir kaip ikoniškosios karalienės išvykimo namo, atgal į Berlyną vieta. F.W.Bernis litografijoje matyti krante laukiantis, paruošta karališkoji karieta su Prūsijos valstybiniu simboliu – vienagalviu ereliu – ant durų. Pakinkyti net aštuoni arkliai. Kuršių mariose – burlaiviai, vienas kurių šauna iš patrankos, saliutuoja, taip pagerbdamas jos didenybę.
Pati karalienė – didelėje valtyje su plėvesuojančiomis valstybinėmis vėliavomis. Ji su svita sėdi valties gale, o priekyje irklais darbuojasi 8 žmonės. Iš šonų – simbolinė palyda.
Į Mėmelį 1807 m. sausį karalienė Luizė atvyko per Kuršių neriją, tad ji ir tąkart turėjo stabtelėti Smiltynėje ir iš karietos persėsti į valtį. Moters vyras, Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas III (1770-1840), vaikai keliavo atskirai.
Be kita ko, abu sutuoktiniai pirmą kartą į Mėmelį per Kuršių neriją iš Karaliaučiaus atvyko 1802 m., kai susitiko su Rusijos caru Aleksandru I (1776-1825) tartis, kaip kovoti prieš imperatoriaus Napeloeno valdomą Prancūziją.
Kuršių nerijos pusiasalis nuo seno tarnavo, kaip savotiškas tiltas tarp Vakarų ir Rytų, trumpiausias (bet nebūtinai patogiausias) kelias iš Karaliaučiaus nuvykti į Mėmelį, o iš jo – į Rygą, Sankt Peterburgą. Žmonės iki Nidos vežimais ar karietomis riedėdavo pamariu, o ties Nida pasukdavo į pajūrį, ir apie parą reikėdavo klausytis nuolatinės bangomūšos. Tai, amžininkų teigimu, varė iš proto.
Per Smiltynę, galimai net pabuvoję Smėlio karčemoje, į Sankt Petarburgą arba Karaliaučių keliavo tokios žymios asmenybės, kaip prancūzų filosofas ir rašytojas Denis Diderot (1713-1784), buvęs Prūsijos kulto ir švietimo reikalų ministras Wilhelmas von Humboldtas (1767-1835), jo brolis, garsusis keliautojas, geografas Alexanderis von Humboldtas (1769-1859) ir kt.
Taip pat skaitykite
