Itin svarbu, kad Vydūno kūrybinis palikimas, jo išmintis bei idėjos pasitarnautų ugdant jaunąją kartą

VYDŪNO DRAUGIJOS VĖLIAVA

„Tai yra pats sakraliausias mano rankomis ir širdimi sukurtas autorinis darbas. Jis gimė 1993 metų vasario - kovo mėnesiais Ukmergėje.

Pilkoji vilna padovanota pranciškonų vienuolio, skulptoriaus Viliaus Orvydo, kurį laiką išgulėjusi jo molinėje celėje. Ant šio audinio buvo nuolat meldžiamasi, smilkoma gintarais.

Didelį įspaudą mano jaunoje sąmonėje paliko vydūnistas, filosofas Vaclovas Bagdonavičius ir žemiško plano tvarkytojas A. Jucevičius.

Šios vėliavos simbolika:

Baltas kiaušinis - visatos simbolis. Du žalčiai, juosiantys kiaušinį simbolizuoja visatos išmintį. Dieviškąją išmintį reiškia raidė T, kaip žemės ir dangaus jungtis. Sparnai - dieviška kūryba. Dangiškasis trikampis apskritime - Kūrėjo simbolis.

Ši vėliava buvo iškilmingai pašventinta Rambyno kalne, apnešta apie šventą liepsnojantį aukurą kovo 22 dieną, per Vydūno gimtadienį.

Ji tapo Vydūno draugijos vėliava, dalyvavusi renginiuose daugelį metų, restauruota 2005 metais."

Vėliavos autorė dail. Nijolė STUNSKAITĖ

„Ši Vydūno draugijos vėliava jau keleri metai nematoma, buvo saugoma Keliautojų klube.

Su autorės pritarimu, nuspręsta vėliavą perduoti Kintų Vydūno kultūros centrui. Pamatysime ją stovykloje Bitėnuose, iš ten nuvešime į Kintus.“

Vydūno draugijos garbės pirmininkas Tomas STANIKAS

„Itin svarbu, kad Mažosios Lietuvos šviesuolio, filosofo Vilhelmo Storosto Vydūno kūrybinis palikimas, jo išmintis bei idėjos nenugultų bibliotekų lentynose, o būtų ir toliau visaip puoselėjamos bei integruojamos į švietimo, studijų programas, pasitarnautų ugdant jaunąją kartą", - teigia Klaipėdos universiteto rektorius, prof. dr. Artūras RAZBADAUSKAS.

„Tikrasis žmogaus sveikumas yra žmogaus esmės, žmoniškumo prado vyravimas žmogaus asmenybės ir kūno gyvenime. Visos asmenybės ir kūno jėgos turi būti nušviestos ir valdomos iš vidaus – dvasinės pusės.

Kai to nėra, žmogus tampa aplinkos turinio žaislu, dažniausiai virsta netvarkingų jėgų mišiniu, vadinasi, gyviu be jėgos ir šviesos, be sveikumo.

Tad neišvengiamai turi nykti. O kaip atskiram žmogui, taip tenka ir visai tautai.

Nykstančios tautos eina tuo pačiu keliu, kaip ir seni, mirštą žmonės. Kūnas dar kvėpuoja, bet dvasios-sielos nebenumanyti. Tokie žmonės, tokia mirštanti tauta paveikiama tik smarkių, paviršutiniškų įspūdžių, žodžių ar vaistų.

Norint pasveikti, svarbu nuolatos tvirtinti savo vidaus-supratimo ir jausmų giedrumą. Kaip kūnas turi būti švarus laikomas, taip nuotaika ir minčių gyvenimas.

Nešvarumas taipogi yra nusiminimas bei liūdnumas. Todėl būtina savyje žadinti šviesią nuotaiką."

VYDŪNAS. „Jaunoji karta“ (1930, nr. 19, p. 285)

Post Scriptum

Naujųjų mokslo metų pradžioje, tradiciškai tęsiant KU kultūros renginių ciklą „Vydūnas – Tautai ir valstybei“, spalio 6 dieną (penktadienį), 16 val. Klaipėdos universitete, Stasio Vaitekūno auloje, (H. Manto g. 84)  bus pristatyta Seimo nario Dainiaus Kepenio iniciatyva naujai išleista Vydūno knyga „SVEIKATA. JAUNUMAS. GROŽĖ“.

Programoje dalyvaus KU rektorius, prof. dr. Artūras Razbadauskas, Seimo narys Dainius Kepenis, KU prof. dr. Algimantas Kirkutis, etnologas, rašytojas Aleksandras Žarskus, KU „Žemynos“ gimnazijos moksleiviai, režisierius-skaitovas Domininkas Malajavas bei Vydūno draugijos giedotojai.

Renginio moderatorius - KU STIMC specialistas, režisierius Juozas IVANAUSKAS