Kaip rašytojas Nidos ambasadoriumi tapo

Jau apdovanotas prestižine Nobelio premija, garsus visame pasaulyje žodžio ir minties virtuozas vietoje ištaigingos vilos Viduržemio jūros rivjeroje 1930 m. pasistatė palyginti kuklų namą atokioje Rytprūsių žvejų gyvenvietėje prie Kuršių marių - Nidos kurorte.

Užteko vos trijų vasarų, kad iki šiol meiliai Thomo Manno nameliu vadinamas vasarnamis taptų ne tik rašytojo memorialiniu muziejumi, bet ir gyvu pavyzdžiu, jog net ir atokiausiose Europos vietose gimstantys kultūros židiniai gali įgyti tarptautinę reikšmę.

Apie Th. Manno kūrybos reikšmę, jo kelią į Nidą, darbą bei laisvalaikį šiame kurorte, prie durų rastą voką su knygos pelenais ir daug kitų mažiau žinomų istorinių faktų „Vakarų ekspresui“ papasakojo Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė.

Sprendimą statytis vasarnamį Nidoje lėmė ne Nobelio premijos suteiktos finansinės galimybės, o tikras susižavėjimas vietove.

Kaip paaiškintumėte literatūra pernelyg nesidominčiam žmogui: kodėl Thomo Manno kūryba tapo pripažinta pasauliniu mastu?

Rašytojas Thomas Mannas tapo garsus pasaulyje todėl, kad jo kūryboje susipynė didelės, universaliai žmonėms suprantamos temos, ypatinga rašymo kokybė ir moralinė drąsa.

Jis rašė ne tik apie vienos šalies (Vokietijos - aut. past.) problemas, bet apie tai, kas artima kiekvienam - žmogaus gyvenimą, šeimą, meilę, mirtį, atsakomybę, tikėjimą, kultūros ir politikos santykį. Jo knygos prabilo į plačią skaitytojų auditoriją.

Be to, Thomas Mannas buvo tikras literatūros meistras: stilius - išgrynintas, sudėtingas, bet kartu paveikus. Už tai jis įvertintas ir Nobelio premija - 1929 m. pelnė šį apdovanojimą už romaną „Budenbrokai“.

Šis žymus rašytojas sąžiningai kalbėjo apie savo laikmetį, drąsiai kritikavo nacių režimą, gynė demokratines vertybes ir tapo moraliniu autoritetu. Jis sujungė meną ir politiką, o jo žodis turėjo svorį ne tik literatūros, bet ir visuomenės gyvenime.

Ar Thomo Manno aktualumas juntamas ir Lietuvoje?

1930-1932 m. vasaromis jis su šeima gyveno Nidoje, namelyje ant Uošvės kalno. Ši patirtis glaudžiai sieja rašytoją su mūsų kultūra ir Kuršių nerijos istorija, o jo buvimas čia pakylėjo Nidą į pasaulinį kultūros žemėlapį: ne tik kaip išskirtinio kraštovaizdžio, bet ir kaip intelektualų susitikimų vietą.

Rašytojo idėjos apie vertybes, demokratiją, žmogaus pasirinkimus tarp tikėjimo, meno ir politikos aktualios ir šiandien, todėl Thomas Mannas svarbus ne tik Vokietijai, bet ir Lietuvai. Trumpai tariant, jis buvo ne šiaip geras rašytojas, o žmogus, gebėjęs savo tekstais kalbėti apie visiems svarbius dalykus ir nebijojęs to daryti garsiai pasaulio akivaizdoje.

Koks buvo rašytojo kelias į Nidą? Kaip ir kodėl jis šiame atokiame Rytprūsių kurorte pasistatė vasarnamį?

Thomo Manno vasarnamio atsiradimo Nidoje istorija glaudžiai susijusi su Karaliaučiumi ir ten veikusia Goethe's draugija, jos energingu pirmininku, žymiu žurnalistu Liudviku Goldšteinu. Nuo 1909 metų jis ne kartą kvietė Thomą Manną atvykti į draugijos renginius.

Rašytojo užimtumas vis neleido to padaryti, tačiau galiausiai 1929 m. vasarą Thomas Mannas su šeima apsistojo Raušene (dabar Svetlogorskas) ir perskaitė pažadėtą paskaitą. Tos atostogos buvo itin produktyvios, o paskutinėmis dienomis, lydimas garsios leidyklos „Gräfe und Unzer“ vadovo Bernhardo Kocho, jis pirmąkart apsilankė Nidoje.

Trumpas, vos keturių dienų viešnagės įspūdis buvo lemtingas. Kuršių nerijos kraštovaizdis, marių platybės ir nedidelio žvejų kaimelio atmosfera rašytoją sužavėjo taip, kad 1929 m. jis jau rašė: „Nuspręsta pasistatyti medinį namą Nidoje.“

Nobelio premijos laureatas, garsenybė: kokie buvo Thomo Manno pageidavimai, statant vasarnamį šeimai?

Pirmasis Mannų noras: namelis turi būti kuklus. Tai rodė, jog sprendimą statytis vasarnamį lėmė ne už poros mėnesių gautos Nobelio premijos suteiktos finansinės galimybės, o tikras susižavėjimas vietove.

Vasarnamio statybos rūpesčius prisiėmė rašytojo žmona Katia Mann, intensyviai susirašinėdama su architektu Herbertu Reismannu. Ji vėliau sakė, kad „Nidos namelis pastatytas laiškais“.

Architektas kūrybingai įgyvendino visus pageidavimus, užtikrindamas, kad namas būtų ne tik jaukus, bet ir modernus: jame buvo vandentiekis su elektriniu siurbliu, centrinis šildymas, šilto vandens įrenginys, elektra. Erdviausia patalpa - svetainė-valgomasis su apvaliu stalu aštuoniems žmonėms, prie jos - veranda ir pavėsinė. Antrame aukšte buvo Thomo Manno darbo kambarys, kurio vieninteliai du langai atsivėrė į marias.

Th. Mannas sąžiningai kalbėjo apie savo laikmetį, drąsiai kritikavo nacių režimą, gynė demokratines vertybes ir tapo moraliniu autoritetu.

Šį reginį gražiai apibūdino žurnalistė Renate Lenz, apsilankiusi vasarnamyje: „Gražių marių platybių vaizdas, be abejo, įkvepia jam to mąslaus aiškumo, kuriuo mes taip gėrėjomės skaitydami “Mariją ir burtininką„.“

Naujoji vila harmoningai įsiliejo į aplinką. Minėta žurnalistė pastebėjo, kad namas „priderintas prie vietovaizdžio“: žvejiškas stilius, kuklus stogas, dailios langinės ir stogo kraigą puošiantys mediniai žirgeliai. Didžiausią įspūdį, žinoma, paliko atsiveriantis vaizdas į marias ir žvejų kaimą, kurio tuomet dar neslėpė medžiai.

Vasarnamio statybai talkino darbininkai iš aplinkinių vietovių: jaunuolis iš Ventės rago kasė šulinį, o meistras iš Kintų dengė stogą nendrėmis.

Pasaulinė įžymybė vasaras leis Nidoje: kokia buvo vietinių reakcija?

1930 m. liepos 16 d. atvykusią Manno šeimą nidiškiai sutiko kaip tikrą įžymybę. Pats rašytojas tai pavadino „liaudies švente“.

Yra išlikę ir sutuoktinės Katios Mann įspūdžiai: „...toji akimirka yra man vienas gražiausių prisiminimų. Mūsų namas turbūt buvo pirmoji privati vila Nidoje, o Thomo Manno vardas jau buvo žinomas. Tad prieplaukoje susirinkę žmonės mus nuoširdžiai sveikino, o mes, jiems bičiuliškai šūkčiojant, pono Blodės (viešbučio savininko Nidoje Hermanno Blodės - aut. past.) parūpintu vežimu nuvažiavome į savo naujuosius namus.“

Įspūdį šeimai paliko ir pati Nida: rašytojo dukra Elisabeth Mann prisiminė, kad iki tol jai buvo įstrigęs viešnagės Hermano Blodės viešbutyje romantizmas: aliejinės lempos, marių vaizdas, Wagnerio muzika. Naujuosiuose namuose visa tai pakeitė elektros lemputės palubėje - ženklas, kad Nida sparčiai modernėja.

Tęsinys - kitame numeryje.