Kalėdų giesmės „Tyli naktis“ atsiradimas ir istorija

Ši neatsiejama Šv. Kalėdų dalimi tapusi melodija, pirmą kartą suskambusi Oberndorfo Šv. Mikalojaus bažnyčioje 1818-aisiais, plito kaip liaudies daina.

Ją sukūrė vikaras Jozefas Moras ir vargonininkas zakristijonas Fransas Gruberis. Eiles apie gimusį Kūdikėlį įkvėpė Mariapfaro bažnyčioje kabėjęs Trijų Rytų Išminčių paveikslas.

Oberndorfo miestelis yra Alpių priekrantėse, Bavarijos žemių ir Austrijos sandūroje. Kasmet šv. Kūčių vakarą Oberndorfe ir Haleine rengiamos iškilmės kalėdinės giesmės „Tyli naktis“ autoriams pagerbti.

J. Moras (1792–1848) gimė Zalcburge. Augo su motina, kelią į išsilavinimą atvėrė išskirtiniai vaiko muzikiniai gabumai.

Mokykloje J. Moras buvo mokomas groti gitara, smuiku, vargonais. 1811 m. įstojo į Zalcburgo seminariją, 1815 m. buvo įšventintas kunigu. 1816 m. Oberndorfe tapo Šv. Mikalojaus bažnyčios vargonininku, solistu, choro vadovu.

Sukurti įžymiąją giesmę jį paskatino sugedę Oberndorfo bažnyčios vargonai. Melodijos autorius F. Gruberis (1787–1863) gimė Hochburg-Ach kaime Aukštutinėje Austrijoje. 1806 m. baigęs mokytojų seminariją, tapo mokytoju, vargonininku bei zakristijonu Arnsdorfe, vėliau ir Oberndorfo miestelio Šv. Mikalojaus bažnyčioje.

Kunigo ir vargonininko draugystė nenutrūko visą likusį gyvenimą. Kalėdoms jiedu norėjo giesmės gimtąja kalba. Iki tol giesmės buvo atliekamos lotyniškai, jų prasmės nesuprato paprasti kaimo žmonės.

J. Moras užtiko senoje bažnytėlėje lotyniškos giesmės eiles „Alma nox, tacite nox“ („Tyli naktis, šventa naktis“).

Jos ir tapo svarbiausiomis vikaro kurtame eilėraštyje „Stille Nacht, heilige Nacht“. 1818-ųjų Kūčių rytą J. Moras nunešė savo eilėraštį F. Gruberiui ir paprašė sukurti jam muziką dviem balsams ir gitarai.

F. Gruberį sujaudino žodžiai, pavakare jis baigė rašyti melodiją ir paskambino ją gitara.

„Tylios nakties“ koplyčia Oberndorfo bažnyčios vietoje

Valstiečiai su žibintais iš artimų Alpių kaimelių skubėjo į vidunakčio Bernelių mišias. Klebonas lėtai perskaitė evangeliją. O sugedę vargonai tylėjo. Jozefas ir Francas stovėjo vienas šalia kito.

Tylą nutraukė pirmieji gitaros garsai, prie kurių prisijungė dviejų draugų balsai prie prakartėlės. Choras pakartodavo paskutines dvi eilutes. Pagiedojus daugeliui skruostais riedėjo ašaros. Šventoji naktis staiga įgavo naują atspalvį.

Netrukus remontuoti vargonų atvyko meistras K. Mauracheris. Suremontavęs leido F. Gruberiui išbandyti instrumentą, šis pradėjo groti melodiją pagal J. Mohro eilėraštį. Vargonų meistras giesmės žodžius ir melodiją perdavė Vaidringo mokytojui-vargonininkui, kuris įtraukė giesmę į giesmyną.

1819 m. rugsėjį J. Moras išvyko iš Obendorfo. 1827 m. buvo pastoriumi Chinterzėje, o 1837 m. išvyko į Vagreiną, kur gyveno iki pat mirties 1847 m.

„Tylios nakties“ koplyčia Oberndorfo bažnyčios vietoje

Jo giesmė buvo sukurta Europai išgyvenant įvairias nelaimes. Tokioje aplinkoje J. Moras sukūrė šešių posmų žadinantį viltį eilėraštį, kuris tapo garsiausia visame pasaulyje Kalėdų giesme.

Dainą išgirdo dvi dainininkų šeimos – Raineriai ir Štraseriai. Pakerėtos „Tylios nakties“ abi grupės įtraukė ją į kalėdinio sezono repertuarą. 1819 m. Rainerių ir Štraserių šeimos „Tylią naktį“ išpopuliarino Vokietijoje, Šveicarijoje, Anglijoje ir kitose šalyse.

Greitą giesmės paplitimą nulėmė tai, kad ji patiko Austrijos imperatoriui, kai 1822 m. seserys Rainer su broliu ją atliko Fiugeno pilyje imperatoriaus Pranciškaus I ir jo svečio Rusijos caro Aleksandro I akivaizdoje.

Tai nulėmė Rainerių karjerą. 1824–1843 m. Raineriai lankėsi Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje. Dainavo parkuose, koncertų salėse. 1827 m giedojo karaliaus Jurgio IV rūmuose.

1832 m. giesmė buvo įrašyta į Leipcigo kalėdinio koncerto repertuarą. Berlyno katedros choras sugiedojo „Tylią naktį“ 1838 m. karalienės Viktorijos karūnavimo ceremonijoje. 1839 m. giesmė nuskambėjo vokiškai Švč. Trejybės bažnyčioje Niujorke. Nuo 1854 m. Berlyno katedros choras „Stille Nacht, heilige Nacht“ giedojo per Kalėdas.

1859 m. kunigas Džonas Jongas Trejybės bažnyčioje Niujorke paskelbė vertimą į anglų kalbą. Tada ir prasidėjo nuostabios melodijos triumfo kelias, abiem kukliems jos autoriams jau ilsintis kapinėse.

Jozefo Moro kapas

Į Ameriką išvykę emigrantai ir misionieriai bagažuose turėjo ir minėtą giesmyną, tad „Tyli naktis“ pasklido po visą Ameriką. Kai 1905 m. pirmą kartą ją įrašė Amerikos Haydno kvartetas, Kalėdų giesmė buvo viena perkamiausių visame pasaulyje.

Pirmojo pasaulinio karo metu, per 1914-ųjų Kūčias, Flandrijos fronte liovėsi karo veiksmai. Maždaug 50 km ilgio fronto ruože buvo girdėti giedama įvairiomis kalbomis skambėjusi „Tyli naktis“.

1918 m., minint „Tylios nakties“ šimtmetį, kilo idėja įamžinti F. Gruberio ir J. Mohro giesmės atsiradimą. Dėl karo kertinis koplyčios akmuo buvo padėtas tik 1924 m., o 1937 m. per Žolinės šventę ankstesnės Oberndorfo bažnyčios vietoje iškilo „Tylios nakties“ koplytėlė, kurios altoriuje patalpinta J. Mohro kaukolė.

Jam skirtas šiaurinis aštuoniakampės koplyčios vitražas, o F. Gruberiui – pietinis. Oberndorfo bažnyčios aikštėje 1928 m. pastatytas bronzinis paminklas dainos autoriams.

Memorialinė koplyčia galiausiai tapo matomu dainos „Tyli naktis“ simboliu. Gretimame name atidarytas „Tylios nakties“ muziejus. Koplyčią kasmet aplanko apie 150 tūkst. žmonių iš viso pasaulio.

1941 m. Kūčių vakarą Franklinas D. Ruzveltas ir W.Čerčilis su minia Baltųjų rūmų sode dainavo „Tylią naktį“. Ši giesmė nepaliaujamai nešė žinią apie viltį, taiką, ramybę ir tiesė tiltus tarp skirtingų tautybių ir tikėjimų žmonių.

Kiekvienais metais gruodžio 24 d. 17 val. Vidurio Europos laiku Oberndorfo mieste pagerbiami giesmės „Tyli naktis“ kūrėjai F. Gruberis ir J. Moras.

Giesmės versijos išverstos į 143 kalbas. Į Lietuvą, manoma, giesmę atnešė vokiečių kareiviai 1914 m. karo metu. Oberndorfo parapija įtraukta į Betliejaus taikos ugnies maršrutą. 2011 m. kovą „Tyli naktis“ buvo paskelbta UNESCO nematerialiu kultūros paveldu.

Per 1914-ųjų Kalėdas, stojus taikai, „Tylią naktį“ išvien giedojo britų ir vokiečių kariai.