„Vasarą man teko dainuoti Richardo Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“. Ją prisiminsiu visą gyvenimą. Kokia graži ši muzika! Man didelė garbė būti Muzikinio teatro, ypač šios operos komandos, nariu“, - sako Francesco Piotto.
Papasakokite, ką veikėte prieš atvykdamas į Lietuvą?
Pirmos mano studijos Italijoje buvo ekonomika, tačiau vėliau studijavau operos ir klasikinį dainavimą konservatorijos muzikos mokyklose Vičencoje ir Bolonijoje, Italijoje. Į operos ir klasikos dainavimą pasinėrau būdamas 25 metų. Tai mano didžioji svajonė ir aistra.
Prieš atvykdamas į Klaipėdą, aš dirbau muzikos mokytoju ir dainavau kamerinės muzikos chore Prancūzijoje. To man nepakako: aš norėjau tapti profesionaliu solistu, tad aktyviai dalyvavau įvairiose perklausose. Viena iš perklausų, pandemijos metu rastų internete, mane atvedė į Lietuvą: mane pakvietė atvykti dainuoti į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorą.
Važiavau, nors iki atvykdamas apie Lietuvą nieko apie šią šalį nežinojau. Noras dainuoti buvo didesnis už nežinomybę (juokiasi). Aš myliu dainavimą, operą, o šiame mieste man suteiktos puikios galimybės profesionaliai dainuoti.
Koks buvo pirmas įspūdis?
Pirmas įspūdis - nuostaba ir laimė. Aš iš karto čia pasijutau savas ir laimingas. Mane maloniai nustebino Klaipėdos senamiesčio architektūra. Gaila, kad ji dar ne visur tinkamai sutvarkyta, rekonstruota. Mane truputį gąsdino tai, kad retas mieste sutiktas žmogus kalba angliškai.
Nepatiko tai, kad pragyvenimas Klaipėdoje kainuoja tiek pat, kiek Italijoje ar Prancūzijoje, o atlyginimai mažesni (juokiasi). Tačiau pagyvenęs ilgiau supratau, kad viskas puiku: prie miesto sąlygų prisitaikai, o Italijoje, ypač vyresni žmonės, taip pat nekalba angliškai. Tad dabar esu tipiškas užsienietis, atvykęs į kitą šalį.
Ar anksčiau teko susidurti su kūriniais, kuriuos dainuojate Muzikiniame teatre?
Klaipėdoje man tenka dainuoti operas lietuviškai. Man tai - nauja. Lietuvių kalba man vis dar sudėtinga, tad daugelio dalykų nesuprantu. Keturi mėnesiai - per mažai laiko adaptacijai. Tikiuosi, tuoj bus geriau.
Dar negaliu įvardinti, kuris Muzikinio teatro spektaklių mano mėgstamiausias - neapsisprendžiau. Dainavau KVMT choro koncerte „Liepsnojančios garstyčios“, R. Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“, J. Offenbacho operetėje „Orfėjas pragare“ ir kituose. Viskas labai patiko! Su malonumu pasižiūriu ir gėriuosi Muzikinio teatro šokio spektakliais.
Kaip sutariate su kolegomis?
Muzikiniame teatre dirba labai geri žmonės, ypač chore. Jie tokie nuoširdūs ir paslaugūs. Muzikinio teatro vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas taip pat visada pasiruošęs patarti, padėti. Noriu Klaipėdoje likti kuo ilgiau ir tobulinti savo balsą, tačiau vėliau norėčiau tapti solistu: keliauti po pasaulį bei dažniau dainuoti šalyse, esančiose arčiau Italijos...
Ką veikiate laisvalaikiu?
Gyvenu Debreceno rajone, kur aplink nėra daug laisvalaikio praleidimo vietų. Sudėtinga kur nors išeiti laisvalaikiu, nes dauguma choro kolegų turi šeimas, gyvenimo draugus, kitus darbus... Laimei, turiu keletą draugų užsieniečių, su kuriais galime kažką nuveikti.
Socialiniuose tinkluose radau grupę „Italai Klaipėdoje“, kuri jungia 6 italus, studijuojančius magistrantūroje Klaipėdoje. Klaipėda labai gražus ir ramus, nuostabios gamtos apsuptas miestas. Tiesa, man patinka didesni miestai, kuriuose daugiau veiksmo. Mažame mieste sudėtinga rasti daug naujų draugų, nes žmonės linkę bendrauti savame rate, trukdo kalbos barjeras.
Dar nespėjau pasiilgti savo šeimos, nes neseniai atvykau (juokiasi). Iš Lietuvos pasiekti Italiją nesudėtinga: skrydžiai labai pigūs - iš Vilniaus į Veneciją galiu nuskristi už 15-50 eurų.
Laisvalaikiu mėgstu sportuoti: tenisas, bėgimas. Dainuoju, groju gitara. Mano svajonė - dainuoti vis geriau ir geriau bei tapti žinomu dainininku! Esu italas, tad man lengviau dainuoti apie meilę nei kitos tautybės solistui (juokiasi). Juk italai - labai emocinga tauta, o dauguma muzikos kūrinių pasakoja apie jausmų karalienę - meilę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą