Klaipėda prieš 100 metų (26)

Ateivybė ir išeivybė Klaipėdos krašte 1924 m.

1925 m. kovo 20 d. „Klaipėdos žinios“ pateikė tokią statistiką:

„Nuolat apsigyventi atvyko iš viso 1 240 žmonių (690 moterų ir 550 vyrų), išvyko 1 908 žmonės (1 103 vyrai ir 805 moterys). Išeivių skaičius 668 arba 35 proc. didesnis kaip ateivių.“

Žvejų vargai

1925 kovo 15 d. „Klaipėdos žinių“ numeryje autorius Bangpūčio slapyvardžiu aprašo to meto žvejų situaciją.

„Lietuvai jūra visai dar naujas, neištirtas ir daugumai svetimas laukas. Kas tie pajūrių gyventojai, kai kas galbūt tik Vaižganto “Pragiedruliuose“ skaitė arba Kellermanno romane “Jūra“.

Istorijos laimingu lėmimu įsigijus jūros nuo Rucavos_Šventosios ligi už Nidos su skaitlingais kaimais žvejų gyventojų, žvejų gyvenimas, jų reikalai jau privalo užimti mūsų viešajame gyvenime sau tinkamą vietą.

/.../Žvejo gyvenimas lygus amžinai kariaujančio kareivio: nežinai kurią dieną kliudys tave netikėta kulipka.

Bet ir kareivis į karą eidamas nors kultūringoj valstybėj yra tikras, kad jo bent šeimyna bus aprūpinta, kad jis pats kariaudamas dėl duonos kąsnio neturi rūpintis, dar daugiau jis kariauja už kokį nors tikslą.

Šiuo metu skaitomiausi

Paskutinė taiki vasara Europoje: vokiečių istorikas pateikė nerimą keliančią prognozę

Volodymyro Zelenskio nuotrauka supykdė Kremlių

Žvejas gi kariauja visą amžį su akla beširdžia jūra dėl pačių elementariškiausiųjų dalykų, išplėšdamas stačiai iš mirties nasrų sau kasdienės duonos kąsnelį.

Dėl topas žvejus susidaro ir kitokia pasaulėžiūra ir savęs atsisakymas ir kantrumas ir ištvermė iškęsti kad ir sunkiausius vargo tyrimus.

Štai dėl ko apie žvejus iš jų pačių taip nieko nežinome, kodėl jie savo reikalą nešaukia pilnu kaklu, kaip tai moka daryti, sakysim, pramonės darbininkai.

Ponas Ministras Pirmininkas atsakė, kodėl žuvims geležinkeliais persiuntimo, dėl rinkos sutvarkymo, dėl muitų sumažinimo nuo medžiagos žūklavimo įmonėms pasigaminti nieko nėra daryta, kadangi niekas Vyriausybės to nėra reikalavęs ir pridūrė, kad Vyriausybė visuomet yra pasiryžusi visame tame padėti, kada toks reikalas suinteresuotų pačių bus iškeltas, ir dar pats pastebėjo, kad tuo reikalu galėtų imtis patys žvejai, žuvų pirkliai ir kooperatyvai.

Iš žuvų pirklių nėra ko tokio susirūpinimo laukti, kas nežino p. Suhr'o ir Zanderio? Jų rankose visas žuvų supirkimo ir transporto monopolis, jiems gera taip.

Jie moka kiek nori, siunčia kur ir kada nori ir nustato kainas, kokias patys nori.

Faktas yra, kad Kaune žuvis yra dvigubai brangesnė, kaip Klaipėdoj ir jos visuomet reikalauja daugiau, kaip yra statoma.

Žvejams lieka viena ir ta pati išeitis: arba savo didžiu vargu ir gyvybės pavoju pagautą žuvį atiduoti minėtiems dviem ponams už kainą, kokią jie moka, arba parduoti pusdykiai Klaipėdos ir Šilutės rinkose.

Kol žvejai patys tiek susipras, kad susiorganizuos ir savo žuvų eksportą į Lietuvos gilumą sutvarkys, laukti būtų bergždžias darbas. Kol saulė patekės, rasa akis išės.

Tuo reikalu turi susirūpinti kooperatyvai..."

Gražu sniege

Prieš šimtą metų Klaipėdoje oras buvo toks pats nenuspėjamas kaip ir dabar. Visą žiemą nebuvo sniego, o iškrito jis pavasarį.

„Vakar sekmadienį esant gražiam žiemos orui, vien tik traukiniu apie 2000 suvirš Klaipėdos miestelėnų čia buvo atvažiavę pasigėrėti pirmą kart dar šiemet esančiu gražiu tikros žiemos oru, o jaunimas pasivažinėti nuo slydaus kalno rogutėmis. 

Taigi gana daug buvo matyti atvažiavusių su važeliais sausumos keliais. Kas žin ar ateinantį sekmadienį priseis dar žiema pasigrožėti“, - buvo rašoma 1925 kovo 18 d. „Klaipėdos žiniose“.