Klaipėda prieš 100 metų (27)

Prieš 100 metų leistame laikraštyje „Klaipėdos žinios“ iš tiesų Klaipėdos ir Klaipėdos krašto naujienoms buvo skiriama ne tiek ir daug vietos.

Dar mažiau buvo rašoma apie Žemaitiją. Tad cituojame 1925 m. kovo 24 d. laikraščio tekstą apie Rietavą, kurį pasirašė A. Raibutis.

"Rietavas (Telšių apskr.) - tai vienas didesnių Žemaitijos miestelių. Seniau apylinkėj buvęs nemažai garsus, o ypač dar prie gyvų Oginskių.

Bet ir dabar nepaskutinis kaimyninių miesčiukų tarpe, o ypač dėl to, kad čia veikia nemaža įstaigų, į kurias žmonės, įvairių reikalų spiriami, suplaukia iš tolimų apylinkių.

Be valsčiaus savivaldybių ir pašto, kurią esama kiekviename miestely, čia dar veikia sekančios įstaigos: Gimnazija, įkurta dar 1918 m. Šiemet joje veikia 6 klasės. Mokinių skaičius siekia maždaug 150. Ji priskirta klasinių gimnazijų rūšin.

Po gimnazijos antrąją vietą užima teismas. Pradėjęs veikti tik praeitų metų vidury, o jau patarnavęs mėgstantiems bylinėtis gyventojams.

Veikia dar miškų urėdija. Ji savo veikimą pradėjo jau 1923 m. ir per tą laiką yra nemaža patarnavusi apylinkės žmonėms.

Šiaip jau miestelis maža kuo tesiskiria iš savo kaimynų: apgyventas daugiausia žydų, krautuvės irgi išimtinai žydų rankose."

Šachmatininkų domei!

Kretingoje, pasirodo, buvo parengtas pirmasis šachmatų vadovėlis lietuvių kalba. O tose pačiose „Klaipėdos žiniose“ vadovėlio autorius P. Vainoras paskelbė tokį skelbimą:

„Rengdamas pirmą lietuvių kalba “Šachmatų teorijos vadovėlį" tikiuos, kad Lietuvos šachmatininkai parems tą sumanymą ir meiliai padės man šiame darbe. 

Turinčius partijas iš Lietuvos šachmatų turnyrų, buvusių Kaune ar provincijose, prašau prisiųsti man, nurodant kur ir kada partija buvo lošta; be to trūksta uždavinių sangrąžiniam matui ir matams per 4-5 ėjimus.

Norinčius susilošti laiškais, prašau rašant prisiųsti ir pirmus ėjimus. Ryškesnės partijos tilps vadovėlyje.

Visų Lietuvos šachmatininkų ir prijaučiančių tam sumanymui prašau atsiliepti ir parsiųsti savo antrašus. Prisidėjusiems iš anksto tariu nuoširdų ačiū."

Liepoja - 300 metų

„Šiemet kovo 18 d. sukako 300 metų, kaip įkurtas Liepojos miestas“, - informavo „Klaipėdos žinios“ 1925 m. kovo 25 d.

Po trumpo Liepojos miesto įkūrimo istorijos pasakojimo proginiame straipsnyje gvildenami Liepojos ryšiai su Lietuva.

"Tikro augimo Liepoja susilaukė nuo to laiko, kai 1871 m. ji buvo sujungta geležinkeliu su Lietuva - Vilniumi, vėliau - su Ukraina, t. y. nutiesus garsųjį Liepojos-Romnų geležinkelį...

Tačiau šiandien Liepojai stojo liūdnos dienos. Kelias Ukrainon uždarytas, Lietuva paskiausiu laiku nusisuko į Klaipėdą ir Liepoja paliko be darbo ir uždarbio. Jos elevatoriai ir sandėliai paliko tušti, jos uostas ima dumblu apaugti ir žolėmis želti - ten tylu ir ramu ir jokios gyvybės nematyti.

Buv. Liepojos biržos komiteto narys, o dabar Latvijos Seimo narys D. Hanas vienam laikrašty apie dabartinę Liepoją rašo: "Beveik su tuščiu uostu Liepoja švenčia savo 300 metų sukaktuves.

Puikiausios granito pakrantės, naujausio tipo elevatoriai, šešių aukštų mūro sandėliai ir galingi kranai Liepojoje liūdnai spokso į aplinkinę tuštumą.

Liepojos kaimynas Klaipėda, į kurią liepojiečiai pasididžiuodami žiūrėjo, ima atsigauti, gauna naujus privažiuojamus kelius, o Liepoja miršta", - buvo rašoma.

Klaipėdos uostas atgyja

Tame pačiame laikraštyje pranešama, kad „Klaipėdos uostas atgyja“.

"Mūsų uostas šiomis dienomis įgavo nepaprastą vaizdą. Dešimtis didžių ir mažesnių laivų iškrauna arba įkrauna prekes, didieji kranai kelia krovinius iš laivo į sandėlius, šimtai darbininkų kaip skruzdėlės kelia, neša, stumia, traukia, sandėliai bematant prisipildo. Saulė gi apšviečia lyg pranašaudama Klaipėdai Kjelstrupo epochą.

Emigracija

Kovo 26 d. „Klaipėdos žinios“ skaitytojus informavo apie to meto migracijos procesus Lietuvoje, o jie vyko visai kitokiomis kryptimis nei dabar.

"1925 m. sausio mėn. iš Lietuvos emigravo Argentinon 121 lietuvis ir 15 žydų; Afrikon 63 žydai, Kanadon - 4 lietuviai ir 1 žydas, Palestinon - 124 žydai, Urugvajun - 2 lietuviai ir 11 žydų, Brazilijon - 2 žydai.

Iš viso per mėnesį emigravo 336 žmonės.

Įsteigė Jūros draugiją

1925 m. kovo 27 d. „Klaipėdos žinių“ numeryje rašoma, kad kovo 25 d. Klaipėdoje buvo įsteigta Lietuvių Jūros draugija, į kurią įsirašė daugiau kaip 50 narių.

„Išrinkta ir draugijos centro Valdyba, kurią sudarė Krašto prezidentas P. Bochertas, Lietuvos banko direktorius P. Landsbergis, uosto direktorius p. Naruševičius, ekonomistas p. Pryšmantas, “Sandėlio„ direktorius P. Reželaitis, “Ryto" direktorius p. Stikliorius ir Uosto direktorius p. Stulpinas.

Eksportas

„Penktadienį, kovo 27 d. tik per vieną dieną iš Klaipėdos krašto per geležinkelio susisiekimo punktą Pagėgiai-Tilžė išgabenta įvairių gyvulių: iš Šilutės - 7 vagonai, iš Priekulės 2 vagonai, iš Pagėgių 5 vagonai. Viso 14 vagonų“, - rašė „Klaipėdos žinios“ 1925 d. kovo 29 numeryje.