Klaipėda prieš 100 metų (47)

Šiuo metu vienas svarbiausių, įvairiausiais rakursais žiniasklaidoje aptariamų įvykių yra mokslo metų pradžia.

Tarpukariu mokslo metų pradžios šventė neturėjo konkrečios datos ir nebuvo sureikšminama.

Mokslo metų pradžia ir pabaiga tuomet buvo siejama su ūkio darbų pradžia ir pabaiga.

Tad prieš 100 metų ėjusiame laikraštyje „Klaipėdos žinios“, rugsėjo 2 d. numeryje, apie mokyklą ir mokinius užsimenama tik viename straipsnyje „Lietuvių mokinių konfirmavimas Jono bažnyčioje“, kuriame rašoma visai ne apie mokslus.

Tautinė kova bažnyčioje

Straipsnis atskleidžia, kad gimnazijos kasdienybė buvo neatsiejama nuo politinės įtampos tarp vietos lietuvių ir vokiečių.

Net religinės apeigos, lietuvių mokinių konfirmacija Jono bažnyčioje, virto subtilios tautinės kovos lauku, kur kiekviena pusė skaičiavo savus ir svetimus.

"Superintendentas Gregoras praėjusį sekmadienį konfirmavo keletą lietuvių mokinių iš Klaipėdiškės lietuvių gimnazijos. Iškilmėse dalyvavo ir gimnazijos direktorius p. Mašiotas.

© Klaipėdos lietuvių gimnazijos direktorius Pranas Mašiotas. 1925 m. Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotr.

Valandą prieš tai toj pačioj bažnyčioj buvo iškilmingas konfirmavimas vokiškų konfirmantų.

Į lietuviškas konfirmavimo iškilmes superintendantas buvo kvietęs tik per vokiškąjį Klaipėdos „Dampfbootą“.

Todėl lietuviai viešai ir nieko apie jų nesužinojo, išskiriant tuos, kurie ar tai iš pačių konfirmandų arba iš jų tėvų girdėję buvo.

Todėl tik ir atsilankė apie 150 asmenų.

P. Gregoras bus bene turėjęs tam tikrų „priežasčių“ per lietuviškus laikraščius nekviesti į šią bažnyčią, vis dar tebelaikomą vokiečiams.

Lietuviškojo konfirmavimo išvengti jis negalėjo, tat nors pasistengė nepranešt apie jį lietuviams, kuom lietuviai jaučiasi labai užgautais, nes šiaip būtų gana gausingai atsilankę, kas būtų dideliu įrodymu, kad tos parapijos lietuviams šią bažnyčią toliau užginti nebegalima.

Bet superintendento darbas, matyt, buvo su tam tikru „išskaitliavimu“, kad tik kvietė per „M. Dampfbootą“, kuo, žinoma, vėliau yra galimybės įrodyti, kad lietuviai ton bažnyčion nesilanko.

Ir vėl buvo nemalonus dalykas tai, kad vargoninkas buvo pakviestas nelietuvis, ir p. superintendantas jam nuo altoriaus pranešinėjo vokiškai.

Be to, labai visi piktinosi, kad šioj bažnyčioj ir net pačiam altoriui buvo vokiškas karo geležinis kryžius ir šiaip įvairūs užsienio ženklai.

Tačiau, dėl visa to, mums nusiminti neverta, nes su laiku visa pasikeis.

Mes nei maž neabejojame, kad ir ši bažnyčia paliks mūsų tikrais Dievo namais, kur ir lietuviai ir vokiečiai teturės vieną tikslą - pasimelsti, o ne vesti bažnytinę kovą", - rašoma publikacijoje.

Gimnazijos šviesulys - Pranas Mašiotas

1925 m. Klaipėdoje lietuvių gimnazija veikė jau trečius metus.

Atidaryta ji buvo 1922 m. balandžio 20 d. ir iki 1933 m. veikė Mokytojų seminarijos patalpose Stoties gatvėje.

© Klaipėdos lietuvių gimnazijos pažymėjimas, išduotas šeštą klasę lankančiai Stefanijai Paulauskaitei, datuotas 1925 m. rugsėjo 30 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvo nuotr.

Nuo 1923 m. Klaipėdos lietuvių gimnazijai buvo suteiktas valstybinės gimnazijos statusas. Gimnazijos veiklą finansavo Direktorija.

1924 m. gimnazijos direktoriaus pareigas iš Martyno Krukio perėmė (dirbo nuo 1925 m. iki 1929 m.) žinomas rašytojas Pranas Mašiotas (1863-1940).

P. Mašiotas yra apie 150 knygų autorius: tarp jų 8 vadovėliai (matematikos, fizikos, rašybos), 30 grožinės literatūros vaikams knygų.

Klaipėdoje, „Ryto“ spaustuvėje, buvo išleistos dvi šio rašytojo knygos: „Būta ir pramanyta“ (1925 m.) ir „Pajūriais pamariais: vaikų kelionės po mūs pajūrį: su 22 paveikslais ir žemėlapiu“ (1930 m.).

P. Mašiotas buvo Klaipėdos lietuvių gimnazijos dvasia ir autoritetas.

Kaip prisiminimuose rašo P. Mašioto vaikai, gimnazistai direktorių pagarbiai vadino „Tėte“.

Kiekvieną rytą jis asmeniškai pasitikdavo mokinius prie durų, buvo reiklus tvarkai ir disciplinai, bet tėviškai rūpestingas.

Direktorius pats dėstė matematiką.

1925-aisiais Klaipėdos lietuvių gimnazijoje dirbo ir daugiau šviesuolių.

Dailės mokytojas, Mažosios Lietuvos veikėjas Adomas Brakas gimnazistus mokė piešimo, ugdė jų tautinį skonį, supažindino su lietuvių liaudies menu.

Istorijos paslapčių moko Kazys Trukanas, pabrėždamas Lietuvos valstybingumo svarbą.

Iš 1925-ųjų Klaipėdos lietuvių gimnazijos pažymėjimo matyti, kad prieš 100 metų vaikai gimnazijoje mokėsi šių dalykų: tikybos, lietuvių, vokiečių, anglų kalbos, istorijos, geografijos, matematikos, gamtos mokslų, fizikos, chemijos, paišybos, lotynų kalbos, komercijos mokslo ir dainavimo.

Mokinių žinios buvo vertinamos iki penkių balų.

Mažosios Lietuvos enciklopedijoje nurodoma, kad 1925 m. Klaipėdos lietuviškoje mokykloje mokėsi 165 mokiniai.