Klaipėda prieš 100 metų (48)

Baisiausia liga prieš šimtmetį buvo tuberkuliozė.

Karantinas Kopgaly „Klaipėdos žinios“ 1925 rugsėjo 1 d. rašė, kad Klaipėdos Krašto Direktorija jau antrus metus finansuoja Tuberkuliozės gydyklos atgaivinimą. "O sergantieji šia užkrečiama liga buvo karantinuojami Kopgalyje. "Vieta apsaugota Kopų mišku sudarė geras klimato sąlygas. Gydyklai vadovavo Krašto gydytojas Dr. Huve. Šiais metais buvo patalpinta apie 21 ligonis (moterys ir mergaitės) atskiruose skyriuose dėl matomo ir nematomo tuberkuliozo. 

Gydymas prasidėjo birželio mėn. 15 d. ir baigiasi rugsėjo mėn. 1 d. Ligonys prižiūrimi higienos bei dietos atžvilgiu ir buvo vartojami specialiai metodai. Gydymo arba pasitaisymo pasekmės buvo matomos iš kūno svorio padidėjimo ir atskiruose atsitikimuose iš ligos pranykimo. Bendrai imant viso to rezultatas buvo tas, ką tik gali pasiekti plaučių gydyklos", - buvo rašoma publikacijoje.

Papiktino žvejus

Tame pačiame laikraštyje užsimenama ir apie kitą prieš šimtmetį itin aktualią bėdą - alkoholio kontrabandą. Policijos pasiūlytas būdas ją pažaboti sukėlė žvejų pasipriešinimą.

"Karklininkų žvejai įteikė Klaipėdos Kr. Direktorijai protestą dėl miesto policijos parėdymo, kad prie Karklininkų jūrės kranto privalą būti įsteigtos 4 prieplaukos žvejų laiveliams ir kad sustojimas kitose vietose privaląs būti uždraustas.

Šiomis priemonėmis Valstybinė Policija norėjo apkariauti šmugelį.

Direktorija savo posėdyje šio mėn. 26 d. susipažino su protestu ir nutarė apie tai atsiklausti užinteresuotų valdžios įstaigų nuomonės„, - buvo rašoma “Klaipėdos žiniose" 1925 m. rugsėjo 1 d.

Velnias, ne boba

„Š. m. rugpjūčio mėn. 27 d. po pietų saldainių pardavėja iš Kvėdarnos p. Bronė Simotienė, būdama girta, pradėjo turgavietėje užkabinėti ir mušti praeivius.

Pamatęs tulas šaulys nuvedė ją policijon, kuris kely irgi keletą kartų gavo ausin.

Policija triukšmadarę uždarė šaltojon, bet ir tenai ji nerado sau ramybės, nes išdaužius langus pasikorė.

Žmonės, tai pastebėję, spėjo atgaivinti, bet atsipeikėjusi, vėl pradėjo triukšmą kelti.

Vėliau staiga apalpo ir nudavė negyva esant.

Žmonės ir policininkas šaltu vandeniu atgaivino, už ką policininkas gavo į žandą, o kitiems parodė špygą".

Tokios tad moterys buvo prieš 100 metų. Įvykį aprašė „Klaipėdos žinios“ 1925 m. rugsėjo 2 d.

Klaipėdos katalikų bažnyčios vargonai

„Klaipėdos žiniose“ 1925 m. retsykiais būdavo publikuojami ir skaitytojų rašiniai. Rugsėjo 3 d. numeryje „Kataliku“ pasirašęs skaitytojas aprašė tuometės Klaipėdos katalikų bažnyčios realijas.

„Keletą savaičių Klaipėdos katalikų bažnyčioje buvo visai tylu, kaip ir būtų visi numirę.

Šventadieniais laike mišių nei vargonais negriežė, nei orkestras, nei choras negiedojo, liūdėsys visus lankančius apėmė, pradėjo nerimauti rūgoti kas pasidarė, kad viskas bažnyčioje apmirė.

Praeitą sekmadienį (23. VIII. 25.) pasigirdus, kad laike mišių grieš karo dūdų orkestras ir vargonai, prisirinko pilna bažnyčia žmonių, kurie laukė, kada pradės orkestras su vargonais griežti, na ir pradėjo vargonai cypti, švilpti visokiais balsais, protarpiais betvarkos griežti, taip kad pastovėti ir pasėdėti vietoje nebegalima buvo, kaip negirdėti balsai draskė klausytojų ausis ir erzino nervus, melstis visai nebuvo galima, būt reikėję iš bažnyčios neišklausius mišių išeiti.

Tik laimė, kad pradėjo dūdų orkestras griežti, nors ir tas nekaip sutartinai griežė, gal kad tikrojo dirigento nebuvo, bet jau galima buvo pasilikti ir pamaldas išklausyti.

/.../ Išėję iš bažnyčios maldininkai neužganėdinti, suerzinti viens kito klausinėjo kas čia per tvarka, kas čia yra vargonininku, kas klebonu, kad tokie dalykai bažnyčioje daroma.

Iš to viso užinteresuoti maldininkai priėjo prie išvados, kad vietos klebonas neturi atatinkamo vargoninko, kuris tinkamai mokėtų vargonus valdyti.

Kas čia kaltas, ar ne mes patys? Supraskime, kokį svarbumą turi lietuviška tvarka bažnyčioje, o ypač giesmės."