Klaipėda prieš 100 metų (53)

„Economic Review“ apie Lietuvą

„Klaipėdos žinios“ 1925 m. spalio 7 d. publikavo Londono ekonominio žurnalo „The Economic Review“ ištraukas iš keleto korespondencijų apie Lietuvos ekonominę padėtį, kuriose įvardijama ir pagrindinis ūkio augimo stabdys - geležinkelių trūkumas.

Jose buvo rašoma: "Nors 1904 m. nebuvo derlingi ir Lietuva privalėjo sumažinti grūdų eksportą ir importuoti rugius, Lietuvos užsienio prekybos balansas visgi buvo geras.

Kooperatinių ir privačiųjų pieninių skaičius Lietuvoje per šešius mėnesius padidėjo nuo 40 ligi 75, bet technikiniai gamybos metodai dar neužtektinai pagerėjo ir todėl sviesto eksportas nerodo žymaus padidėjimo.

Lietuvos valdžia ne tik rūpinasi pagerinti gyvulių veislę ir suorganizuoti mėsos eksportą, nes grūdų eksporto padidėjimo prospektai dabar nėra žymūs, bet ir daro pastangų pradėti kultivuoti cukrinius burokus.

Ačiū valdžios iniciatyvai, Lietuvos ūkio pagerinimas vystosi sulyginamai prielankiai. Rusų rinkos strigimas, sako Dr. Poralla, yra didelė kliūtis Lietuvos ekonominiam augimui.

Nėra abejonės, kad Lietuvos užsienio prekyba dar greičiau augs, kai Lietuvos geležinkelių ir vidaus vandens kelių komunikacija pagerės.

Dabar Lietuva teturi tik 1.601 klm. geležinkelių, iš kurių 1.127 km. yra plačiųjų ir 474 km. siaurųjų.

Geležinkelių trūkumas aiškiai matosi iš fakto, kad Lietuva teturi 2,9 km. geležinkelių ant 100 kvadratinių kilometrų, kuomet Didžioji Britanija turi 12, Luksemburgas - 20."

Ateitis už 3 litus

Tame pačiame „Klaipėdos žinių numeryje“ A. Svajumi pasivadinęs korespondentas raportuoja iš Rietavo apie apgavikus.

"Dabartiniu laiku Rietavo apylinkėje vaikščioja du žmonių apgavikai, kurių vienas eina žmonėms spėdamas-pranašaudamas iš kortų ir rankų apie ateitį ir už tai ima po 2-3 litus.

Antras vaikščioja pasiskelbęs stebuklingu gydytoju ir ima dar daugiaus už pirmąjį.

Abu turi pakankamai sau „klijentų“, nes po apylinkę jau klajoja antra savaitė.

Reikia net stebėtis, kad spėjikas tas pats buvo šį pavasarį ir nežiūrint to viso, randa sau gero uždarbio. Reiktų nors kartą susiprasti vietos visuomenei ir išvyti tuodu apgaviku iš savo apylinkės ribų."

Vilnius

„Spalių 9 diena. Ši diena - nūn Lietuvių Tautos gedulo diena: lygiai prieš penkis metus galvažudžio Želigovskio gaujos klastingai pagrobė mūsų sostinę Vilnių, kuriame iki šiai dienai, kai koks vandalas, tebeviešpatauja ir kankina mūs tautiečius!

Šią dieną visa Tauta, minėdama tą kruviną skriaudą, apsigaubė gedulo šydu; per visų sielas perbėgo skausmo šešėlis, nuliūdimas visų veidus prislėgė!

Bet minėdami šios dienos gedulingas sukaktuves, mes jas minime ne kokį mylimą daiktą amžiams palaidoję!

Šis gedulas ne kapus ir mirtį mums vaizduoja, bet gyvybę ir Vilniaus prisikėlimą! Per skausmą mes darome amžiną didelę priesaiką išliuosuoti iš plėšiko nagų mūsų prabočių sukurtąjį Vilnių, išliuosuoti Lietuvos Rytus!„ - pirmame puslapyje rašė “Klaipėdos žinios" 1925 spalio 9 d. apie Vilniaus okupaciją.

Reiškiant protestą prieš Vilniaus užėmimą Klaipėdoje tą dieną 12 val. 1 minutei buvo sustabdytas eismas, darbai dirbtuvėse, depo, raštinėje ir visose srityse.

Laivo nelaimė

1925 m. spalio 11 d. „Klaipėdos žinios“ pranešė apie neeilinį įvykį iš Klaipėdos uosto.

„Tristiebis motorinis burlaivis “Undine" ketvirtadienį audrai kiek sustojus mėgino išeiti į jūrą.

Laivas buvo Klaipėdos uoste prikrautas pjauta medžio medžiaga, paskirta Kopenhagai.

Bet laivas vos apleidęs uostą prakiuro ir pradėjo grimzti.

Gal dar būtų buvę galima jį apsukti atgal į uostą, bet silpnasis motoras to neleido.

Vienas kitas laivas, tuo laiku gulėjęs jūroje netoli uosto, būtent prancūzų „California“ paleido sirenas, bet pagalbai iš uosto ne tuojau atėjus nelaimingojo laivo įgulos vyrams nieks kita neliko kaip palikti laivą ir valtėmis išsikelti į krantą, kas ir pasisekė.

Prakiurusysis laivas ne visai nugrimzdo; mat krovinys jį laiko vandens paviršiuj, o vėjas jį neša Juodkrantės link.

Penktadienį dar buvo iš Klaipėdos uosto laivas matyti su dalinai nulaužtais stiebais.

Tą pačią dieną locų laivas „Hagen“ išplaukė laivą mėginti įvilkti į uostą. Bet tuo tarpu kilo vėl audra ir prakiurusįjį laivą su visu sudaužytą išmetė į krantą.

Patsai laivas buvo jau kiek pasenęs, nes plaukiojo jau apie kelias dešimtis metų (38!). Ne stebuklas, kad pastarųjų dienų audra jį pribaigė."

Tame pačiame laikraštyje dar pranešama, kad penktadienio rytą audra Klaipėdoje jau buvo kiek sušvelnėjusi, bet popiet vėl pradėjo viesulais smarkauti, taip kad visas uosto susisiekimas liko sustabdytas.

„Šeštadienio rytą buvo žymiai tyliau, bet uosto švyturys vis dar buvo iškišęs raudoną vėliavėlę, ženklui, kad dar pavojinga pro uosto žiotis laivus leisti.

Tūli laivai dėl audros turėjo paeiti toliau nuo kranto, kad nesusidaužtų. Be vakar praneštų laivų uoste šeštadienio rytą vienas garlaivis ties Karolio tiltu įsikrauna krovinius", - buvo rašoma.