Klaipėda prieš 100 metų (58)
(1)Keičiasi gubernatorius
Naują 1925 m. lapkričio savaitę uostamiesčio laikraštis „Klaipėdos žinios“ pradėjo oficialia naujiena, kad keičiasi Klaipėdos krašto gubernatorius - Joną Budrį, kuris atsistatydino dėl sveikatos priežasčių, keičia Jonas Žilius.
Ši naujiena „Klaipėdos žiniose“ aprašoma lapkričio 10, 11, 12 dienomis. Daugiau kaip savaitę naujieną narsto ir kiti Klaipėdos ir Kauno spaudos leidiniai.
"Pastebėtina, kad visų srovių Klaipėdos laikraščiai p. Budrio atsistatydinimą mini lygiu pagarbos ir nuopelnų pripažinimo tonu.
„Mem. Dampfboot‘as“ sako, p. Budrys visai gerai apmatęs ir tiksliai išsprendęs Klaipėdos ypatybes bei Klaipėdos krašto reikšmę visai Valstybei.
„Mem. Volksstimme“ giria p. Budrio ankštą sutupimą su kraštu. Dar ne vieną kartą reikėsią naudotis jo patarimu ir sugebėjimu.
„Memel-Zeitung'a“ rašo, kad p. Budriui nesą buvę galima ko blogo prikišti nei asmeniškai, nei kaipo Gubernatoriui.
P. Budrys su garbe paliekąs savo vietą. Kad tokioje atsakingoje vietoje ne visiems galima įtikti, esą aišku.
Jis savo darbuotės laiku Klaipėdos kraštui išrūpinęs ne tiktai vieną lengvatą ir svarbių reikalų vykinimui teikęs vertingą pagalbą„, - apžvelgiama “Klaipėdos žiniose".
Taip pat aprašomos nuotaikos, kokiomis sutinkamas naujasis gubernatorius J. Žilius.
„Dabar, kada p. Žiliaus paskyrimas naujuoju Gubernatoriu jau galutinai įvykęs, vėl aiškiai pasirodė šitas klaipėdiškių vienoks nusistatymas.
Lietuvių organizacijos krašte iš pat pradžių po dabarties sąlygų laikė p. Žilių tinkamiausiu p. Budrio įpėdiniu.
Vokiečių sluoksnių organai, laimingai paliuosuoti nuo baimės dėl „gresiančio“ d-ro Gabrio paskyrimo Gubernatoriu, irgi patenkinti p. Žiliaus pašaukimu naujuoju Gubernatoriu.
„Mem. Dampfboot‘as“ tiki, kad p. Žilius per savo ilgą buvimą Klaipėdoje būsiąs gerai apsipažinęs su mūsų kraštu ir žmonėmis ir kaipo Gubernatorius vaduosis vien tiktai krašto bei jo gyventojų gerove.
Laikraštis pageidauja, kad naujajam Gubernatoriui sektųs padaryti tarp Klaipėdos krašto ir Lietuvos Valstybės mažiau įtemptus santykius.
„Mem. Volksstimme“ laiko p. Žilių „vienatiniu pasitikėjimo vertu kandidatu“ ir toliau rašo: „Mes džiaugiamės, kad Vyriausybė vis tik pagaliau žengia tikruoju keliu.
Nuo naujojo Gubernatoriaus priklausys, ar jis klaipėdiškių pasitikėjimą mokės išlaikyti. Prie geros valios rodos tai būtų lengva ir mes pilnai pasitikime, kad jam tai seksis."
„Memel-Zeitung'a“ pabrėžia, kad p. Žilius nepriklauso jokiai politinei partijai ir kad visame savo politiniame darbe turėjo aky tik visuomenės labą ir virš partijų stovinčius interesus.
Laikraštis baigia: „Mes reiškiame stiprią viltį, kad p. Žilius ir šioje naujoje vietoje turės pasisekimo ir dirbs Valstybės bei Krašto žegnonei“.
Bet ne tik spaudoje, o ir plačiuose klaipėdiškių sluoksniuose naujasis Gubernatorius p. Žilius sutinkamas prielankiai ir pasitikėjimu.
Atsižvelgiant į tokius visuomenės organų vienybiško tono pareiškimus ir į bendrą visuomenės ūpą bei nusistatymą norisi ištarti, kad p. Žilius užima Gubernatūrą po gera žvaigžde„, - reziumuojama “Klaipėdos žiniose".
Pirmas lėktuvas
Prieš šimtą metų Klaipėdoje buvo statomi ne tik laivai, bet ir lėktuvai.
„Paleido į orą pirmąjį klaipėdiškį lėktuvą“, - taip pavadintą žinią 1925 m. lapkričio 10 d. pranešė „Klaipėdos žinios“.
„Pereitą šeštadienį virš Klaipėdos miesto pasigirdo nepaprastai stipraus motoro ūžesys.
Visuotina Klaipėdos lėktuvų bendrovė būtent tą dieną paleido į orą pirmą tos bendrovės dirbtą lėktuvą — doppeldeckerį.
Bendrovę veda inžinierius Lindenau. Lėktuvo statybą prižiūrėjo inžinierius Heutzen.
Pirmiems lėkimams pilotu buvo pakviestas p. v. Koeppen.
Lėktuvas yra Albatros sistemos, turį anglišką 500 Ps. napiro motorą ir gali nulėkti per valandą 250 (!) kilometrų.
Viso lėktuvui medžiaga imta iš Klaipėdos krašto, taip pat ir darbininkai specialistai apart dviejų meisterių buvo klaipėdiškiai.
Lėktuvo modelį savo laiku išmėgino Lietuvos kariuomenės lėkikų štabas.
Inžinierius Lindenau važiuoja dabar į Maskvą ir gal net iš ten parsiveš užsakymų naujiems lėktuvams."
Užmušė jūros šunį
Ar žinote, kas yra jūros šuo? Taip dar vadinamas paprastasis ruonis, kuris loja ir viauksi kaip šuo. Šiuo metu jų Baltijos pakrantėse kiekvienais metais pasirodo ne taip ir mažai. Nusilpusius ruonius gelbėja, globoja, o paskui vėl į jūrą paleidžia Lietuvos jūrų muziejus.
Prieš 100 metų „jūrų šunys“ buvo reti svečiai, vadinami jūros baisenybėmis ir nudobiami. Tai liudija to meto spauda.
„Nepaprastai didelį jūros šunį sugavo šiomis dienomis Melnragės žvejys Toleikis. Šuo yra gal kokių 50 metų senas, turi 2,10 m ilgio ir sveria 4 centnerius. Manoma iš jo gauti apie 100 litrų trano.
Toksai šuo suėda netoli centnerio žuvų per dieną, dėl to žvejų ir vadinamas jūros plėšiku.
Jūros šunys žmogų nekanda, jei jų neliečiama. Jie bijosi žmogaus kaipo sausumos plėšiko.
Žmonės, norį kitą vasarą atvykti į pajūrio kurortus, neprivalo bijotis; juos nepalies nei jokia jūros baisenybė.
Apskritai tokie jūros šunys labai retai pasitaiko taip arti pakrašty.
Pas Rygą jų esą matoma daugiau, net būriais iš 30 šunų. Pas Klaipėdą kelių metų bėgy matyta tik keletas, ir dar negyvi.
Šį kartą sugautasis šuo žuvis besekdamas bus bene paklydęs, pasilpęs, ir audringų bangų išmestas į krantą, kur energingasis žvejys jį ir pribaigė", - rašė „Klaipėdos žinios" 1925 m. lapkričio 10 d.

Rašyti komentarą