Klaipėda prieš 100 metų (68)

Visur vokiškai

Praėjus trejiems metams po to, kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, Klaipėdoje vis dar dominavo vokiečių kalba.

Tai iliustruoja ir 1926 m. vasario 3 d. „Klaipėdos žinių“ „Laisvosios tribūnos“ rubrikoje publikuojamas pasipiktinimas, kad kinas Klaipėdoje rodomas tik vokiečių kalba.

„Jau ne pirmą kartą buvo spaudoje piliečių nusiskundimų, bet dėja tie šauksmai liko tik balsais tyrumoje.

Atvažiavęs pilietis iš provincijos besižvalgydamas mieste užeina į kino, bet kokį įspūdį daro kino - tenai užrašai visur vokiški, paaiškinimai filmų eina tik vokiečių kalba, tuoj metasi į akis, kad kino savininkai lietuvių kalbą ignoruoja, o palaiko vokiškumą.

Nori turbūt įrodyti atsilankantiems svetimtaučiams, kad Klaipėdos krašte nėra lietuvių ir nėra lietuviškai mokančių skaityti.

Atvažiavę iš Did. Lietuvos piliečiai stebisi tokiu paniekinimu lietuvių kalbos, nes Did. Lietuvoj paaiškinamos filmos 4-mis kalbomis.

Klaipėdos krašte sulig pasirašytos Konvencijos pripažįstama abiejų kalbų lygybė.

Kodėl gi kinuose neįvesti šalia vokiečių ir lietuvių kalbą?

Laikas kino savininkams dasiprotėti, o jeigu kino savininkai to negali, čia reikėtų įsikišti vietos valdžios organams."

Nauja tauta

„Šiomis dienomis Klaipėdos krašte, Pagėgių apskr., sulig išduotų piliečiams pasų, pastebėta kokia tai nauja tauta „Memellaender“ (Bene bus Memel-Enderiai - Klaipėdos nubengtojai), nes pase į tautybės klausimą parašyta „Memellaender", - buvo rašoma “Klaipėdos žiniose" 1926 m. vasario 5 d.

Kadangi straipsnio autorius, pasirašantis Narcizu, yra greičiausiai iš Didžiosios Lietuvos, tad jam nuostabą kelia, „ar tai teisingai p. viršaičiai užpildo pasus išduodamus piliečiams?“

Pažymėtina, kad tokių pasų pastebėta ne vienas.

„Jeigu į pilietybės klausimą būtų aukščiau minėtas atsakymas, tai ne tiek būtų stebėtina, nors ir tokių teko matyti, bet tautybė ir pilietybė yra du skirtingi dalykai.

Iš tokių p. viršaičių užpildytų pasų visai negalima suprasti tikros liečiamo asmens tautybės.

Esant reikalui įstaigai žinoti asmens tautybę, priseina kelti bereikalingus susirašinėjimus. Ar nemalonėtų įstaigos, išdavusios pasus, paaiškinti apie kilmę tos naujos tautos.

Nejaugi Klaipėdos krašto lietuviai, vokiečiai, žydai ir kiti sudaro kokį tai naują tautinį internacionalą „Memellaender", - piktinamasi laikraštyje.

Šeimyninis muzikos vakaras

Kaip 1926 m. atrodė Klaipėdos krašto aukštuomenės pobūviai, įspūdį galima susidaryti iš straipsnio „Klaipėdos žiniose“, kuriame aprašomas gubernatoriaus Jono Žiliaus iniciatyva surengtas vakaras, kuriame „pirmą kartą Lietuvoje pabandyta sujungti „vaišes su kilnia muzika".

„Didžiulė Šaulių namų salė gražiai dekoruota.

Ilgiausios eilės stalų pačioj salėj ir ložų nišose, iš pagrindų pakeitė salės išvaizdą.

Stalai apkrauti gražiomis širdį gaivinančiomis gėlėmis, seilę varvinančiais valgumynais ir skanumynais, o taipogi viliojančiais gėrimais.

Matomai daug triūso ir pasiryžimo mūsų ponios su Gubernatoriene ponia Žiliene priešaky padėjo įtam, kad svečiams būtų jauku ir malonu.

O svečiai: beveik visi valdiškų, administratyvinių, komunalių įstaigų aukštieji valdininkai, tūli konsulai, aibė kitų valdininkų, visuomenės veikėjų ir šiaip svečių, kurių tarpe daug vokiečių ir kitų tautybių, pilna salė ir balkonas.

Prasidėjo koncertas. Programoj: Beethoveno pirmoji ir Šuberto aštuntoji simfonija, taipogi Dvorako 96 kvartetas.

Simfoninio orkestro dirigentas mums visiems žinomas prof. Šimkus, tvirtai ir sumaniai be partitūros suvaldo skaitlingą orchestrą. O šio žavėjantieji didžiųjų komponistų galingi akordai giliai prasisverbia į klausytojų sielas.

/.../ Jau per didesnes muzikos dalies pauzes, prasidėjo vaišingumas. Ponia Žilienė ir kitos ponios su rūpestingumu atydžiai ragino visus svečius gausiai naudotis stalo tiekiamomis įvairiausiomis ir gardžiausiomis Dievo dovanomis.

Štai gretimoj salėj ir šokiai. Jazz-„bandos“ orchestras drožia naujausius moderniškus šokius. Visai europiejiškai. Pritaikinta jaunuomenės skoniui, sutaupoma daug prakaito praliejimo, kurio negalima išvengti per polkutes ir krakoviakus.

Žinoma, nebuvo pamirštas ir mūsų suktinis, kurį ratavo ponios ir panelės. Matyta taip tautiškų rūbų, taip ir naujausios mados įvairiausio skonio tualetų.

Nuo vidurnakčio svečiai malonia šypsena išlėto pradėjo skirstytis, dauguma beabejo rytojaus darbo rūpesčiais vedami. Antrą valandą finis - galas paskutinis."