Klaipėda prieš 100 metų: jomarkas (84)

1926 metų birželio 2 dienos laikraštis „Klaipėdos žinios“ vaizdingai aprašė tokį įvykį: „Nuo šio sekmadienio Klaipėdos Rinkos aikštėj vyksta metinis turgus, čia vadinamas jomarku. Nelyginant su prieškariniais laikais metturgis didelis. Eilių eilės įvairių būdelių, palapinių kviečia publiką pirktis saldžių, slidžių, cypiančių, naudingų ir nenaudingų dalykėlių. 

Tie gatvės kromai sudaro ypatingą vaizdą, kuris dar pamarginamas įvairiomis pramogų prietaisomis, kaip štai sukamais ratais, “karaselėmis„, lekiančiomis gulbėmis, oro ekspresais ir daug kitokių “stebuklų„. Yra ir tikrų “stebuklų„ būdelės: negirdėti stipruoliai, kurie grandinius sutrauko, durklius ryja po visų akių ir be skausmo leidžiasi save subadyti.“

Metinių turgų tradicija buvo paveldėta iš Prūsijos miestų kultūros. Vokiškas žodis Jahrmarkt („metinis turgus“) Mažojoje Lietuvoje virto jomarku. Tai buvo ne paprastas turgus, o kelių dienų ar net savaitės miesto šventė su prekyba, pramogomis, smuklėmis ir atrakcionais.

Eidami šiemet į, pavyzdžiui, Jūros šventės mugę, galėsime skaičiuoti, kad šią tradiciją puoselėjame jau mažiausiai 434 metus.

Beje, apie smukles. Jų intensyvų darbą per jomarkus liudija kad ir šios minėto straipsnelio eilutės: „Deja, tenka matyti ir daug “svyruojančių„ gatvėmis tipų. Per metus dirbę, nori mat savo vargus užmiršti...“

Anot laikraščio, „tie jomarkai lankomi daugiausia žemininkų (ūkininkų - red. past.), ypač kaimo berniukų ir mergaičių. Jie atvyksta jomarkan tam tikromis dienomis, būtent pirmadieniais. Jiems tai tikra šventė. Trečiadienį jomarką lanko mišri publika ir ypač vaikai. Šeštadienį yra tad pats užbaigiamasis jomarkas. Pasiturintieji žemininkai važiuoja į jomarką ir dvi dienas.“

© Atskiras valstiečių turgus Liepų gatvėje Klaipėdos jomarko metu. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, LIMIS

Taigi pagrindinis metinis turgus vykdavo tuo metu vadintoje Rinkos (Marktplatz), dabartinėje Teatro, aikštėje. Galima nujausti, kad čia vyravo vokiečių kalba, nes, anot laikraščio straipsnio, lietuviai prekiaudavo kitoje vietoje: „Pirmadieniais ir šeštadieniais jomarko savaitėj būna be to “lietuviškas turgus„ Liepų gatvėj. Čia prekiaujama ir palaikiais lietuviškais kedeliais, pirštinėmis ir kitokiais mezginiais bei naminiais išdirbiniais.“

Anot Mažosios Lietuvos enciklopedijos, Klaipėdos jomarkai galimai buvo organizuojami dar nuo 1592 metų, kai Prūsijos kunigaikštis Klaipėdos miestui suteikė privilegiją rengti metturgius. Taigi eidami šiemet į, pavyzdžiui, Jūros šventės mugę, galėsime skaičiuoti, kad šią tradiciją puoselėjame jau mažiausiai 434 metus.

Istoriškai Klaipėdos jomarkas visame regione garsėjo prekių gausa ir įvairove. Prekybininkai ir pirkėjai nebuvo tik vietiniai gyventojai, atvykdavo iš Karaliaučiaus, Elbingo, Breslau, Berlyno ir kt. Klaipėdos jomarką žinojo netgi Anglijos, Škotijos, Danijos, Olandijos pirkliai, kurie nuo XVI a. pradžios čia atvykę žiemodavo, parduodavo savąsias ir supirkdavo kitų prekes.

Deja, tenka matyti ir daug „svyruojančių“ gatvėmis tipų. Per metus dirbę, nori mat savo vargus užmiršti...

Po 1923 metų, Klaipėdą prijungus prie Lietuvos, jomarkas vykdavo Turgaus gatvėje, Teatro ir Naujojo turgaus aikštėse, halėje, Danės pakrantėje. Prekiauta ir atvežtiniais vaisiais. Klaipėdos jomarkas vykdavo po Sekminių ir tęsdavosi 8 dienas. Leista pardavinėti viską, ką patys pasigamindavo, be jokio turgaus mokesčio.

„Svarbu ypač Amerikiečiams“

Kad jau prakalbome apie prekybą, prieš 100 metų, visai kaip ir dabar, žmonės pardavinėjo įvairius daiktus, nekilnojamąjį turtą ar kitus dalykus ir skelbė apie tai laikraščiuose. Neretai skelbimai buvo aktualizuojami, atsižvelgiant į tuo metu vykusius įvykius. 

© 1926 metų birželio 1 d. laikraštis „Klaipėdos žinios“ pranešė apie jau trečios per trumpą laikotarpį Amerikos lietuvių grupės atvykimą į Klaipėdą, ir jau kitame laikraščio numeryje pasirodė skelbimai, „skirti“ būtent „amerikiečiams“.

Pavyzdžiui, 1926 metų birželio 1 d. laikraštis „Klaipėdos žinios“ pranešė apie jau trečios per trumpą laikotarpį Amerikos lietuvių grupės atvykimą, ir jau kitame numeryje vienas iš nekilnojamojo turto skelbimų buvo išspausdintas su antrašte „Svarbu ypač Amerikiečiams“. 

Būtent laivu į Klaipėdą atvykusių Amerikos lietuvių dėmesį savo skelbimu bandė atkreipti ir siūliusieji investuoti į vietinę pramonę: „Amerikos lietuviams naudingiausia kapitalo investacija prisiperkant be konkurencijos pramonės įmonę arba dalyvaujant joje. Be riziko. Pardavoja prekes betarpiai vartotojams.“

Šiame cikle jau rašėme, kad, pagal Klaipėdos krašto konvenciją, vietiniams gyventojams buvo suteikta teisė apsispręsti dėl pilietybės pasirinkimo, o pasirinkusiems Vokietijos pilietybę - galimybė išvykti į Vokietiją. Dėl to nemažai senųjų krašto gyventojų išvyko iš Klaipėdos ir ši priežastis - „dėlei išsidanginimo“ - periodiškai buvo minima nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose.