Klaipėda prieš 100 metų: kriminalinė kronika (90)

Viena plačiausiai Klaipėdos laikraščiuose 1926 metų birželio pabaigoje-liepos pradžioje nušviestų kriminalinių istorijų buvo Palangoje įvykdyta žmogžudystė: „Palangos vals. Vanagupės k-me atėjo trys jauni vyrai klausinėdami pirkti kontrabandos spirito.

Pas vieną ir antrą užklausę negavo ir užėjo tam pat kaime pas du senus brolius Šeškus. Ten irgi negavę spirito paprašė pieno. Piktadarių noras buvo patenkintas. Baigęs gerti pieną vienas iš jų išėjo laukan apsižvalgyti, matomai, ar jiems kas netrukdys užsimanytą blogos valios darbą vykinti ir įėjęs atgal į trobą užriko namų savininkams, broliams Šeškams, „rankas aukštyn“.

Pasileidėlė Pracikė iš Klaipėdos buvo neturiai mergai kurpes pavogusi, pati pasipuošti norėdama.

Piktadariai į nekaltus žmones paleido daugiau nei 20 šūvių ir Šeškas Antanas tapo nukautas vietoj, jo brolis Šeškas Juozas stovėdamas kampe rankas pakėlęs gavo 6 šūvius. Jis energingai puolėsi į duris ir pro piktadarius išlėkė laukan šaukdamas, nors vėliau ir parkrito.

Žmogžudžiai nubėgo miškan. Raitoji policija išvyko Palangos miškuosna gaudyti žmogžudžių, o sužeistasis automobilium tuojau nugabentas Kretingos aps. ligoninėn. Tą pačią dieną vienas piktadaris policijos pastangomis buvęs sugautas", - rašė laikraštis „Klaipėdos žinios".

O kitas leidinys, „Lietuvos keleivis“, 1926 m. liepos 3 d. numeryje papildė: „Mosėdyje, tarp Salantų bei Skuodo, suėmė Policija po smarkios kovos vieną vyrą, kurs rankoj sužeistas buvo <...>. Perklausinėjant pasirodė, kad tai viens tų balamutų, kurs prie Palangos minėtą gyventoją Szešką nužovė.

Suimtasis pirma ginčijo, bet potam kaltu prisipažino. Jis pasakojo, kad Szeškas iš pagiežos nušautas tapęs, nes jis ir jo brolis liubėdavo spyrtaus blekines atverti, spyrtų išpilti ir vandens įpylus blekines toliau parduoti kaip tikrą spyrtų. Ir razbaininkai buvę Szeškų prigauti ir todėl atsikeršiję. Pašautasis Szeškas (nušautojo brolis. - Red. Past.) bene išgys."

© Laikraščio „Lietuvos keleivis“ 1926 metų liepos 13 d. numeryje spausdinti skelbimai.

Dar daugiau dabar kriminalinių istorijų pateikė Klaipėdos krašto šaulių leistas savaitraštis „Garsas“, 1926 m. liepos 8 d. numeryje išspausdinęs visą vienos dienos Klaipėdos teismo posėdžių ataskaitą:

„Šio mėn. 7 d. Klaipėdos teismas (Strafkammer) turėjo visą eilę bylų atlikti. Kaip pirmas dalykas yra viena klastavojimo byla.

Vienas stalius buvo vieno dolaro popierinius pinigus perdirbęs į 5 dolarų, užtepdamas skaitmenę „1“ ir padarydamas iš jos „5“. Jis buvo pirmiau prisipažinęs, kad tai padaręs, o jo žmona jo prikalbėta tuos perdirbtus dolarus išduodavusi.

Dabar jis nuginčija, kad žmoną prikalbinęs tuos pinigus išduoti, nes matęs, kad tie pinigai vis tiek būsią išpažinti. Bet jo žmona jam nežinant pinigus paėmusi ir išdavusi. Teismas nuteisė jį 2 metais kalėjimo, o jo žmoną už prigelbėjimą 6 mėnesiais <...>

Po to kaltininko suole atsisėdo jaunas vyrukas, kuris buvo nuo vieno ūkininko pavogęs karvę, ją papjovęs ir mėsą padavęs. Teismas jį buvo nuteisęs ant 2 metų kalėjimo. Atsišaukus jam prieš teismo sprendimą, jo pabauda buvo ant tiek palengvinta, kad jis teprivalo kalėti tik vienus metus, ir antri metai jam bus dovanojami, jeigu per dvejus metus nieko nenusikals.

Toliau buvo priskųstas vienas miesto namų savininkas, kad jis nebuvo žiemą buvęs nušlavęs laiptus prie savo namų ir apibarstęs smiltimis. Per tai buvo viena moteriškė paslydusi ir virsdama pasilaužusi šonkaulį.

Kadangi moteriškė tik po savaitės tebuvo kreipusies į šių namų savininką, tai jis nebegalėjo paminti, ar buvo tą dieną laiptai šluoti ar ne, bet tvirtino, jog tai kasdien daręs. Ir kaimynai išliudijo, jog jis kasdien buvęs laiptus šlavęs. Bet vis tiek jis buvo moteriškei atlygines už išlaidas gydytojui. Teismas jį išteisino.

Paskui matyti kaltininko suole viena mergaitė, kuri jau daug kartų yra bausta dėl vagystės. Bet vis negalėjo atprasti šio netikusio amato.

Vienas stalius buvo vieno dolaro popierinius pinigus perdirbęs į 5 dolarų, užtepdamas skaitmenę „1“ ir padarydamas iš jos „5“.

Ji buvo vėl iš savo draugės pavogusi vienas kurpes. Ji teisinosi kad tenorėjusi šias kurpes tik skolinti. Bet teismas jai netikėjo ir nubaudė ją 6 mėnesiais kalėjimo <...>"

Beje, apie pastarąją bylą kitas laikraštis „Lietuvos keleivis“ gotišku šriftu rašė daug spalvingiau: „Pasileidėlė Pracikė iš Klaipėdos buvo neturiai mergai kurpes pavogusi, pati pasipuošti norėdama <...>“

Apskritai kalbant apie teisinę sistemą Klaipėdos krašte, ji buvo labai savotiška. Kaip rašoma Mažosios Lietuvos enciklopedijoje, „Klaipėdos krašto statuto 1 straipsnis įsakmiai nurodė, kad krašto autonomija, būdama Lietuvos valstybės suvereniteto sudėtine dalimi, naudosis įstatymų leidybos, teismų, administracijos ir finansų autonomija Statuto nustatytose ribose. 

Statuto 5 straipsnyje detalizuota išimtinė krašto kompetencija, nustatyta, kad kraštas turi įstatymų leidybos teisę civilinėje, baudžiamojoje, žemės ūkio, miškų, prekybos, socialinės apsaugos ir darbo teisėje <...>. Tokiu būdu Klaipėdos krašte liko galioti didelė dalis Vokietijos teisės šaltinių.“

Taigi nors virš valdžios įstaigų plevėsavo Lietuvos trispalvė, teismo salėse tebegaliojo kaizerinės Vokietijos įstatymai, o teisėjai dirbo pagal senąją vokišką tvarką. Gal todėl Klaipėdos teismuose buvo nagrinėjamos ne tik vagystės ar sunkūs nusikaltimai, bet ir bylos dėl nenušluotų laiptų.