Šią savaitę lygiai prieš 100 metų uostamiesčio laikraštyje „Klaipėdos žinios“ jau aptinkame pirmųjų reportažų apie įvykusias ekskursijas ir pagal juos galime sudaryti 1926 metų vasaros Klaipėdos lankytinų objektų TOP-5.
Jis visiškai atspindi būtent pažintinio, vietomis net industrinio, o ne poilsinio ar pramoginio turizmo idėją.
1. „Pirmiausiai ir vyriausiai, ar tai praeinant, ar tai įeinant, ekskursantai supažindinami su vietos lietuviais ir jų judėjimu.
Kiek tik galima daroma taip, kad tatai gyvai pritaptų ir šiokių tokių apie tai įspūdžių parsivežtų, ką paskui galėtų pasipildyti iš literatūros ir sekti iš laikraščių.
Tokių progų einant per Klaipėdą yra daug, beveik visose gatvėse ir vietose, ir ypačiai čia, kur išvaduojasis lietuvių sukilimas ėjo, prasidedant gatvėmis, pro kurias įėjo, sustojus prie buvusios prefektūros, kur galutinai laimėjimas iškovotas (tik gaila, kad šita svarbi istorinė vieta privačioms rankoms atiduota), ir baigiant čia, kur ilsis mūsų už laisvę žuvusieji karžygiai.
Visa šita eiga kupina kilniausių reginių ir kiekvienam pasiliekančių įspūdžių“, - rašo „Klaipėdos žinios“ 1926 metų birželio 27 d. numeryje.
2. „Paskui supažindinama su svarbiausiomis lietuvių įstaigomis, ypačiai su “Ryto„ ir “Lituanijos„ spaustuvėmis“, - tęsia lankytinų objektų sąrašą laikraštis.
3. "Galingą visuose įspūdį padaro išvadžiojimas celiuliozės fabrikoj.
Čia kiekvienas savo atminty gyvą parsiveža vaizdą apie tai, kas fabrika ir kas didelė fabrika yra, kaip joj išrodo, kaip joj dirbama ir kokį ūkišką svarbumą ypačiai šita fabrika turi visai Lietuvai.
4. „Nemažesnių įspūdžių sudaro ir lankymosi uosto valdybos įstaigose - radijo, paskui dirbtuvėse ir t. t.
Tada visi gauna į laivą ir į mares ir, jei oras leidžia, net į jures išplaukti ir taipo daugiausieji pirmą kartą pamatyti, ką dideliausioji žmonių dalis niekuomet negauna matyti.
Jeigu kiekvienas atsiveža savo maistą, tai visiškai pigiai galima Klaipėdą pamatyti, o sodžiuje ūkininkai ir tūli dvarponiai net vaišėmis valgydina.
Čia tai ir karo vaizdai pasimato. Užmarėj dar visame išlaikyta 1864 m. statyta tvirtovė - kuri šiandien berods jau nieko nebereiškia, bet tuomet buvo labai stipri.“
5. „Tada ant švyturio bokšto, nuo čia atgal į Klaipėdą <...>. Gubernatūra, ant Kr. Direktorijos buto stogo, pro bažnyčias, į lietuvių bažnyčias, lietuvių aukštesnios mokyklos, ir visa kita.
Kiek laikas leidžia ir kaip ilgai kokia ekskursija Klaipėdoj užsilaiko.
Visgi kiekvieną taip, kad šioji tokį bendrą apie Kl. Kraštą, apie Klaipėdą ir ypačiai apie vietinius lietuvius vaizdą ir žinojimą parsineštų, ir taip, kad visi pamiltų viso to ir ypač vietinių lietuvių.“
Šiais laikais spaudoje dažnai skaičiuojama, kiekgi atsieina žmogui atostogos Lietuvos pajūryje.
Dažnai tos „suskaičiuotos“ sumos šiurpina poilsiautojus ir verčia poilsiui rinktis kitų šalių kurortus.
Lygiai prieš 100 metų buvo visai kitaip: „Jei ne traukinys arba tramvojus, tai visa tas beveik nieko nekainuoja, visos vietos dykai ir mielai ekskursantus priima ir išrodinėja, ir tik Klaipėdoje nakvynei už nakčią ir asmenį reikia mokėti po 1 litas - grynosioms už tai išlaidoms padengti.
Jeigu kiekvienas atsiveža savo maistą, tai visiškai pigiai galima Klaipėdą pamatyti, o sodžiuje ūkininkai ir tūli dvarponiai net vaišėmis valgydina.
Taigi kas tik galite, dar šiemet susitarkite lankyti Klaipėdos miestą ir kraštą“, - rašė laikraštis „Klaipėdos žinios“ 1926 metų birželio 27 d. numeryje.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą