Prieš 100 metų žmonės į Klaipėdos pajūrį buvo kviečiami ne tik poilsiauti

Klaipėda prieš 100 metų: vasaros manifestas (86)

2026-06-19 07:26

Po to, kai praėjusią savaitę smarkiai papolitikavome nardydami po 100 metų senumo Lietuvos Seimo rinkimų rezultatų peripetijas, šį kartą, gerokai įpusėjus birželiui, laikas būtų atsigręžti į vasariškas aktualijas.

Nes tiek dabar, tiek ir prieš 100 metų Lietuvos pajūris buvo ir tebėra viena pagrindinių vietinio turizmo destinacijų. Tiesa, jos suvokimas ir vertinimas per praėjusį amžių gerokai pasikeitė.

Žemiau bus dvi citatos: viena - iš 1926 m. birželio 16 dienos laikraščio „Klaipėdos žinios“, kita - iš prieš porą savaičių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Turizmo skyriaus išplatinto naujienlaiškio „Turizmo naujienos. Birželis 2026“. Abu tekstai skirti pakviesti atvykti lankytojus, turistus į vasarišką Lietuvos pajūrį. Atspėkite, kuri iš šių citatų yra kuri?

„Birželis į Klaipėdą atkeliauja su ilgiausiomis metų dienomis, jūros gaiva ir nesibaigiančia vasaros energija. Uostamiestis tampa tikru traukos centru tiek miesto svečiams, tiek vietos gyventojams - čia susilieja jūros romantika, kultūra ir aktyvus laisvalaikis.

Melnragės, Girulių ir Smiltynės paplūdimiai kviečia mėgautis kiekviena vasaros akimirka: vieni čia ieško aktyvių pramogų ir vandens sporto, kiti - ramybės, saulės vonių ar lėtų pasivaikščiojimų pakrante...“

„Klaipėdos Kraštas - tai brangi gėlė Lietuvos vainike. Klaipėdos Kraštas Lietuvai reiškia ne tik vartus į platųjį pasaulį. Jis jai yra vartai ir į išvadavimą dar neišvaduotų Lietuvos kraštų. Ir raktas tam visam yra širdys Klaipėdos Krašto lietuvių.

© Prasidėjus vasaros sezonui, „vienintelis lietuviškas“ Klaipėdos viešbutis „Rytas“, ne tik reklamavo savo paslaugas laikraščio puslapiuose, bet ir aktyviai ieškojo, kaip dabar madinga rašyti, „komandos pastiprinimo“. LIMIS nuotr.

Jomis ir jų šalimi susipažinti ir taikintis bei išmokti, kaip jomis ir jų Kraštu sutapti naudai visos Lietuvos, tai dabarties metu yra rimčiausiasis, svarbiausiasis ir vyriausiasis iš visų Lietuvos gyvenimo ir ateities klausimų. Apie šitą klausimą Lietuvoje šiandien privalo eiti viskas. Dėl to visi, kas tik galite, susitarkite lankyti Klaipėdos Kraštą. Ypatingai ekskursijomis. Dabar puikiausias ir patogiausias tam laikas...“

Jau vien kalbos archajiškumas išduoda pastarosios citatos amžių, bet ne tik. Prieš 100 metų kvietimas vasarą atvykti į Klaipėdą skambėjo ne šiaip kaip eilinė reklama, o lyg valstybės kūrimo manifestas.

Praėjus vos trejiems metams nuo Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos, Didžiosios Lietuvos žmonių sąmonėje šis susijungimas dar nebuvo įvykęs, todėl Lietuvos valdžia kartu su lietuviška Klaipėdos spauda vykdė aktyvią Klaipėdos propagandos kampaniją.

Ir tą darė kantriai, metai iš metų - žinia, šios kampanijos vienu iš įrankių jau vėliau tapo ir 1934 metais pradėta rengti Jūros šventė, kuri iš esmės buvo Klaipėdos integracijos projektas bei siekis priartinti lietuvius prie jūros.

Prieš 100 metų kelionė į Klaipėdą buvo suvokiama ne šiaip kaip savaitgalio ar atostogų planas. Ji buvo vertinama kaip investicija į valstybės ateitį. Todėl, kitaip nei šių laikų reklamoje, tuomet buvo akcentuojama ne tik ir ne tiek poilsio, pramogos, o labiau pažinimo idėja:

„Atkeliaujančios ekskursijos teprivalo tik:

a) ekskursijos lankymosi laikui šiek tiek pramitimu apsirūpinti;

b) pranešti iš anksto, kuomet, kokiame skaičiuje ir kiek dienoms atkeliaus bei specialiai, ar Klaipėdos mieste ar ir krašte, ar susipažinti su ypatingomis įstaigomis, įmonėmis, draugijomis, ar su ūkininkais, amatininkais, darbininkais, ir t.t. <...>"

Prieš 100 metų kvietimas vasarą atvykti į Klaipėdą skambėjo ne šiaip kaip eilinė reklama, o lyg valstybės kūrimo manifestas.

Beje, lygiai prieš 100 metų uostamiestyje buvo įkurtas ir savotiškas dabartinio Klaipėdos turizmo informacijos centro pirmtakas: „Ekskursijas iš Didžiosios Lietuvos su Klaipėdos Kraštu supažindinti, tiksliai jas priimti, ir ypačiai Klaipėdoje apvadžioti, pigiausiai ir patogiausiai joms nakvynes parūpinti, tam šiomis dienomis šiai vasarai sudarytas centras, kurio vedėju yra Lietuvių Susivienijimo Klaipėdoje pirmininkas p. Baltris ir kurio raštinė - Klaipėdoje, Puodžių gatvė 11“, - rašoma publikacijoje „Klaipėdos žiniose“ 1926 m. birželio 16 d.

Joje minimas „turizmo centro“ vedėjas - tai iškili Mažosios Lietuvos asmenybė Ansas Baltris (1884-1954), gyvenęs Klaipėdoje iki jos prijungimo prie Lietuvos, aktyviai pasisakęs už suartėjimą su Didžiąja Lietuva, gynęs lietuvininkų tautinius interesus, priešinęsis germanizacijai, už ką vokiečių persekiotas ir netgi kalintas 1923 m. Tilžėje.

Išėjęs iš kalėjimo, jis grįžo į Klaipėdą ir, tapęs evangelikų liuteronų kunigu, stengėsi stiprinti lietuvybę Klaipėdos krašte.

Minėtam Klaipėdos krašto lietuvių susivienijimo Klaipėdos skyriui vadovavo nuo 1925 m. Lietuvai praradus Klaipėdą, apsigyveno Kretingoje, kur iki gyvenimo pabaigos toliau veikė kaip evangelikų liuteronų dvasininkas, daug prisidėjo, kad sovietmečiu Lietuvoje išliktų Evangelikų liuteronų Bažnyčia.

Na, o lygiai prieš 100 metų, 1926-ųjų vasarą, Ansas Baltris vadovavo Klaipėdos ekskursijų centrui, kuris tuo metu buvo ne tiek turizmo, kiek socialinės Klaipėdos krašto integracijos į Didžiąją Lietuvą biuras.