Pasak festivalio organizatorių, VšĮ „Klaipėdos šventės“, Klaipėdai pasitinkant jubiliejinius 770-uosius įkūrimo metus, pasirinkta tema „Laiko spalvos“. Ja siekiama šiuolaikišku rakursu pažvelgti į šių dienų aktualijas, išgrynintą laiko supratimą - lyg kodą, apibūdinantį žmogaus trapumą ir nepaliaujamai, kasdien kuriamą jau praeities istoriją.
Laukiančius festivalio renginius organizatoriai pasirinko pristatyti Klaipėdos laikrodžių muziejuje.
„Gražu ir simboliška, kad esame Laikrodžių muziejuje. Klaipėdos šviesų festivalio metu laikas įgaus tam tikras spalvas ir visi galės įsitikinti, kad laikas gali būti ne tik brangus, bet ir spalvingas“, - spaudos konferencijoje sakė miesto meras Vytautas Grubliauskas.
VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorė Eglė Šulskė džiaugėsi, kad populiariausias Klaipėdos šaltojo sezono renginys sugrįžta ypatingais miestui metais, skirtas ir didesnis finansavimas – 160 tūkst. eurų.
Pasak E. Šulskės, ypač džiugina draugystė ir bendradarbiavimas su įvairiomis miesto kultūros, meno, švietimo bendruomenėmis, kurios prisijungė prie festivalio ir papuoš miestą.
„Prisideda Laikrodžių muziejus, Koncertų salė, kuri surengs 6 kariliono koncertus, Eduardo Balsio menų gimnazija, „Medeinės“ mokykla, kuri papuoš Biržos tiltą mokinių ir moktyojų pagamintomis erdvinėmis figūromis, „Kavos architektai“, UAB „Švyturys-Utenos alus“, „Northway“ medicinos centras, Pilies muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras.
Džiaugiuosi, kad jūriškumo į šiųmetę šventę įneš Lietuvos jūrų muziejus. Instaliacijų bus daug ir įvairiose miesto vietose. Tikiuosi, kad festivalis laukiant miesto jubiliejaus paskatins dar labiau mylėti ir dar labiau didžiuotis mūsų uostamiesčiu“, - kalbėjo E. Šulskė.
Atspindės miesto raidą
VšĮ „Klaipėdos šventės“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Živilė Putnienė patikino, kad paruošti jubiliejinių metų šviesų festivalį buvo didelė atsakomybė ir rimtas iššūkis. Ieškant naujų, įdomių faktų apie Klaipėdą, mažiau žinomų istorijų organizatoriams padėjo istorikas Vasilijus Safronovas, istorikas ir leidėjas Kęstutis Demereckas.
Vienas iš paaiškėjusių įdomių faktų – kad Klaipėda buvo trijų miestų miestas. XIX a. pradžioje uostamiestį sudarė Senamiestis, Friedricho miestas ir Wilhelmo miestas. Ž. Putnienės teigimu, ten, kur buvo menamos trijų miestų ribos, bus instaliacija su išraižytu istoriškai svarbiu tekstu.
Karališko miesto istoriją atspindės Danės skvere link žvejo skulptūros nusidrieksianti 14 metrų pločio ir 770 metrų ilgio šviesų ir lazerių instaliacija, papildyta kompozitoriaus Kristijono Lučinsko muzika, sukursianti karališko dangaus įspūdį. Lazerių šou su muzika bus rodomas ir ant piliavietės, iš Pilies g. pusės.
Šviesų menininkas, kūrėjas, festivalio projektų autorius Linartas Urniežius paruošė įspūdingą projekciją „Mano vardas Klaipėda“, kuri bus rodoma ant pastato Turgaus g. 22, šalia Šv. Jono bažnyčios pamatų. Joje atsispindės tai, ką Klaipėda patyrė – gaisrai, pūgos, vėjai, atgims įvairūs objektai.
„Atgims įvairūs simboliai. Projekcija gyva, įsikūnijusi į aplinką, lokaciją, kurioje sukurta. Tikime, kad tai bus ne tik geras laiko praleidimas ir įspūdžiai, bet ir edukacija, paskatinimas labiau domėtis savo miestu“, - kalbėjo L. Urniežius.
Istorines asmenybes pristatys Kaminkrėtys – sugrįžta pirmajame Šviesų festivalyje didžiulio dėmesio sulaukusi projekcija. Šiais metais Kaminkrėtys keliaus 770 žingsnių, pasakodamas įdomią, šiek tiek siurrealistinę Klaipėdos istoriją, panerdamas ir į povandeninį pasaulį, ir žengdamas naktiniais miesto stogais.
Klaipėdos krašto istoriją pasakos ir vitražai. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė pasakojo, kad vitražų mieste yra daug, bet apie juos labai mažai žinoma. Festivalio vakarais Laikrodžių muziejaus kiemelyje bus galima pasigrožėti B. Skaisgirienės ir jos komandos surinkta Klaipėdos krašto vitražų kolekcija.
„Pradėjusi projektą galvojau, kiek jų gali būti – kokie 5, 6 ar 10. Tačiau Vakarų Lietuvoje jau yra suskaitmeninta 80, Klaipėdoje - apie 60 vitražų”, - pasakojo B. Skaisgirienė, pridūrusi, kad jų tematika yra labai klaipėdietiška, atspindinti istorijos įvykius ir miesto raidą.
Jūriškas tradicijas simbolizuos Meridiano skvere įsikursianti Jūrų muziejaus projekcija „Geltona. Žalia. Raudona. Mėlyna“, pristatysianti pirmuosius Lietuvos kapitonus.
Apie žvejiškas tradicijas primins ir 10 metrų meškerės, kurias bus galima pamatyti einant juo Jono kalnelio link „Meridiano“.
Festivalio lankytojai taip pat raginami skirti dėmesio jūrai. Pasak Ž. Putnienės, žmonės bus kviečiami nufilmuoti vaizdo sveikinimą Klaipėdai bei sugalvoti savo jūrišką svajonę, o per Jūros šventę, pasitinkant miesto gimtadienį, gražiausių sveikinimų autoriai bus apdovanoti ir pasistengta jų svajones išpildyti.
Išsami Šviesų festivalio programa turėtų būti paskelbta penktadienį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą