Projekto „Klaipėdos raudonų plytų istorijos“ sumanytoja Edita Valinčienė kviečia į raudonų plytų pastatus pažvelgti ne vien kaip į architektūros objektus, bet ir kaip į miesto istorijos šaltinį.
„Architektūra ir raudona plyta yra pasirinkta kaip raktas į istoriją, simbolis, į kurį žiūrėdami mes galime suprasti, kas Klaipėdoje gyveno iki karo, kad tai buvo absoliučiai kitoks miestas“, - naujienų portalui VE.lt teigė E. Valinčienė.
Viešosios įstaigos „Raudonos plytos“ įkūrėja ir vadovė projekto pristatymo renginyje atskleis, ką senosios mokyklos gali papasakoti apie anuometį švietimą, geležinkelio stotys - apie keliones ir Klaipėdos ryšius su Europa, paštai - apie informacijos sklaidą, o bažnyčios - apie tikėjimą ir krašto kultūrinę įvairovę.
Į Klaipėdos raudonų plytų architektūrą taip pat kviečiama pažvelgti per atskirų žmonių istorijas.
Tuo metu Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas apžvelgs 1854-1944 metais miesto projektavimo ir statybų tendencijas.
Pranešime „Ar visada „vokiška“ raudona plyta Klaipėdoje reiškia neogotiką?“ istorikas nagrinės, kur ir kokiais tikslais miesto architektūroje buvo naudojamos raudonos plytos, ko siekė to meto architektai ir ar visi tokie uostamiesčio pastatai iš tiesų gali būti siejami su neogotikos įtaka.
Projekto pristatymas ir paskaitos vyks Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete rugsėjo 3-iąją, renginio pradžia - 17.30 val.
Projektas tęsis ir po pristatymo renginio. Nuo rugsėjo 5-osios gyventojai bus kviečiami į edukacines ekskursijas, kurių metu aplankys aštuonis raudonų plytų pastatus, tarp kurių – viešbutis „Navalis“, Klaipėdos universiteto miestelis, automobilių muziejus, restoranas „XIX amžius“, jūrų krovos kompanijos „Bega“ administracinis pastatas ir kiti.
Specialiai parengti maršrutai atskleis pasakojimus apie miesto žmones, švietimą, tikėjimą, kultūrą ir Klaipėdos ryšius su pasauliu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą