Klaipėdos kultūra: tarp turistų lūkesčių ir klaipėdiečių poreikių
Kiek uostamiesčio kultūrinis gyvenimas orientuotas į turistus bei vasaros sezoną, o kiek - į nuolatinius miesto gyventojus? Ar pasibaigus vasarai Klaipėda nepraranda savo kultūrinio pulso? Ir kuo kultūra svarbi kuriant miestą, kuriame žmonės nori ne tik apsilankyti, bet ir gyventi?
Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome kalbindami Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Turizmo skyriaus vedėją, laikinai einančią Kultūros skyriaus vedėjo pareigas Jūratę Sokolovą, Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorę Romeną Savickienę, rašytoją, muziejininkę ir miesto teatralų apdovanojimų „Padėkos kaukės“ komisijos pirmininkę Sondrą Simaną, muzikologę, profesorę Daivą Kšanienę bei Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų direktorę Kristiną Jakštę.
Įdomu turistams ir vietos gyventojams
Klaipėdos kultūrinis gyvenimas nėra orientuotas vien į turistus ar vasaros sezoną, nors pajūrio miesto specifika lemia, kad šiltuoju metų laiku renginių pasiūla tampa intensyvesnė.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Turizmo skyriaus vedėja, laikinai einanti Kultūros skyriaus vedėjo pareigas, J. Sokolova teigia, kad kultūros politika formuojama siekiant užtikrinti nuolatinį kultūrinį vyksmą visus metus.
„Klaipėda yra pajūrio miestas, todėl natūralu, kad vasaros sezonu kultūrinių renginių intensyvumas išauga - tuo metu mieste lankosi daugiausia svečių, vyksta tarptautiniai festivaliai, miesto šventės, koncertai, jūriniai renginiai. Tačiau būtų netikslu teigti, kad kultūrinis gyvenimas orientuotas tik į turistus“, - sako J. Sokolova.
Svarbu suprasti, kad kultūros gyvybingumas nėra matuojamas vien dideliais vasaros renginiais ar festivaliais.
Klaipėda siekia mažinti kultūrinio gyvenimo priklausomybę nuo vasaros sezono, todėl, anot J. Sokolovos, daug dėmesio skiriama renginiams ir iniciatyvoms, vykstančioms visais metų laikais.
„Klaipėda nuosekliai siekia mažinti kultūrinio gyvenimo sezoniškumą, todėl vis daugiau dėmesio skiriama renginiams ir iniciatyvoms, vykstančioms ne tik vasarą, bet ir rudenį, žiemą bei pavasarį.
Miestas kryptingai formuoja visus metus trunkantį kultūrinį kalendorių - organizuojami tarptautiniai festivaliai, profesionalaus scenos meno renginiai, koncertų ciklai, šviesų, kino ir šiuolaikinio meno projektai bei įvairios bendruomeninės iniciatyvos“, - sako J. Sokolova.
Anot jos, tarptautiniai renginiai ir kultūriniai mainai yra svarbūs ne tik miesto svečių pritraukimui, bet ir pačių klaipėdiečių kultūrinei patirčiai. „Tarptautiniai renginiai, festivaliai ir kultūriniai mainai ne tik pritraukia lankytojus, bet ir suteikia galimybę klaipėdiečiams patirti aukščiausio lygio meną, susipažinti su įvairių šalių kūrėjais bei dalyvauti tarptautiniame kultūriniame dialoge“, - teigia J. Sokolova.
Pasak jos, didžioji dalis miesto kultūrinio gyvenimo pirmiausia skirta Klaipėdos gyventojams - profesionaliosios kultūros renginiai, mėgėjų meno veiklos, edukacinės programos ir bendruomeninės iniciatyvos vyksta visus metus.
„Mieste visus metus veikia koncertų salės, teatrai, muziejai, bibliotekos, kultūros centrai, galerijos, vyksta parodos, spektakliai, koncertai, edukacijos, literatūros renginiai, kūrybinės dirbtuvės ir įvairios iniciatyvos skirtingoms amžiaus grupėms“, - teigia Kultūros skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti J. Sokolova.
Jos teigimu, siekiama kurti tokį kultūrinį pasiūlymą, kuris būtų aktualus abiem grupėms.
„Kultūros politika nėra orientuota į pasirinkimus tarp turistų ir vietos gyventojų - priešingai, siekiame kurti tokį kultūrinį pasiūlymą, kuris būtų įdomus ir vertingas abiem auditorijoms“, - sako Jūratė Sokolova.
Kultūra gyva visus metus
Pasibaigus vasaros sezonui, Klaipėdos kultūrinis gyvenimas nesustoja ir netampa mažiau reikšmingas.
Jūratė Sokolova pabrėžia: „Svarbu suprasti, kad kultūros gyvybingumas nėra matuojamas vien dideliais vasaros renginiais ar festivaliais. Miesto kultūrinį identitetą formuoja nuosekli profesionalių kultūros įstaigų veikla, kūrėjų iniciatyvos, tarptautiniai projektai ir aktyvios bendruomenės.
Pasibaigus vasarai kultūrinis gyvenimas persikelia į profesionalias kultūros erdves, tačiau jis išlieka ne mažiau intensyvus. Tai leidžia užtikrinti tolygesnį kultūros prieinamumą visus metus, stiprina miesto patrauklumą gyventojams ir skatina kultūrinį turizmą ne sezono metu."
Jos teigimu, svarbią Klaipėdos kultūrinio gyvenimo dalį sudaro ne tik sezoniniai renginiai, bet ir nuolatinė kultūros įstaigų bei kūrėjų veikla. „Profesionalus scenos menas, parodos, rezidencijos, tarptautiniai ir bendruomeniniai projektai, festivaliai ir kultūros edukacija sudaro ne mažiau svarbią miesto kultūrinio gyvenimo dalį“, - pažymi Savivaldybės atstovė.
Anot J. Sokolovos, „kultūrinės provincijos“ sąvoka Klaipėdai nėra tinkama: „Ji dažniau atspindi stereotipą, kylantį iš vasaros ir žiemos renginių matomumo skirtumų, o ne realią kultūrinio gyvenimo situaciją. Klaipėdoje kultūra vyksta dvylika mėnesių per metus - keičiasi tik jos formos ir erdvės“, - teigia J. Sokolova.
Gyva kultūra - gyvas ir miestas
Ji pabrėžia, kad miestus kuria ne tik infrastruktūra ar pastatai, bet pirmiausia - žmonės.
„Žmonės renkasi miestus ne tik pagal darbo galimybes ar infrastruktūrą, bet ir pagal tai, kokią gyvenimo patirtį jie gali juose turėti, patirti ir išgyventi. Kultūra kuria miesto identitetą, stiprina bendruomeniškumą, skatina kūrybiškumą ir didina pasididžiavimą miestu bei norą pažinti tai, kas dar neatrasta. Kultūra tampa erdve susitikimams, dialogui, saviraiškai ir naujų idėjų gimimui“, - sako J. Sokolova.
Jos teigimu, žmonėms svarbu ne tik praktiniai miesto privalumai, bet ir emocinis ryšys su vieta - galimybė joje kurti, auginti vaikus, susitikti, diskutuoti ir jaustis bendruomenės dalimi. „Kultūra suteikia miestui charakterį - ji kuria emocinį ryšį su vieta. Neatsitiktinai sakoma, kad kultūra nėra miesto puošmena - ji yra jo širdies ritmas. Kai kultūra gyva, gyvas ir miestas“, - pažymi J. Sokolova.
Pasak jos, aktyvus kultūrinis gyvenimas prisideda ir prie miesto patrauklumo platesniame kontekste - padeda pritraukti kūrybingus žmones, talentus, investicijas bei skatina inovacijas.
Ryte - jūra, vakare - kultūra
Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė sako norinti paneigti Klaipėdos, kaip tranzitinio miesto, įvaizdį. Ji pabrėžia, kad situacija tikrai keičiasi: "Tranzitinio miesto įvaizdis pamažu nyksta. Turime svečių - jeigu kalbame apie turistus, - kurie atvažiuoja ne tik vienai dienai, pravažiuodami į Nidą ar dar kur nors, bet atvyksta tam, kad pabūtų bei praleistų laiką būtent Klaipėdoje.
Mūsų kultūrą ir renginius daugiausia vartoja lietuviai, o užsienio turistai dėl renginių pas mus dar atvyksta gana retai.
Jie užsibūna čia kur kas ilgiau, nei manoma - turime tokių, kurie pasilieka savaitei, mėnesiui ir keliauja tarp kurortinių vietovių, pavyzdžiui, Šventosios, Neringos, Palangos ir Klaipėdos.
Statistika rodo, kad vis daugiau turistų - jau ne vien svečiai, atvykstantys vienai dienai, bet tie, kurie nakvoja dvi ir daugiau naktų."
Paklausta, kokia kultūra labiausiai domina turistus ir ar jie randa tai, ko ieško, R. Savickienė pripažįsta, kad šiuo metu miesto kultūrinis gyvenimas orientuotas pirmiausia į lietuvius.
„Kol kas dauguma mūsų renginių yra labiau orientuoti į vietinius, regiono ar visos Lietuvos žmones. Jeigu kalbame apie turistus, tai mūsų kultūrą ir renginius daugiausia vartoja lietuviai, o užsienio turistai dėl renginių pas mus dar atvyksta gana retai.
Aišku, reikėtų išskirti tarptautinius renginius, kurie susiję ne tik su kultūra, bet ir su sportu, - įvairias lenktynes ar kitas sporto varžybas. Ten sulaukiame daugiau užsienio svečių, kurie atvažiuoja specialiai dėl jų. Kitas atvejis - specifiniai renginiai, kaip, pavyzdžiui, festivalis „Lauksnos“, pritraukęs ir dalyvius iš užsienio, taip pat jų šeimos narius bei draugus, kurie tapo ir mūsų miesto svečiais. Bet apskritai dauguma renginių vis dar labiau orientuoti į vietinį žmogų ir Lietuvos lankytoją", - teigia R. Savickienė.
Direktorė priduria, kad, remiantis paskutinių trejų metų stebėjimais, į Klaipėdą atvykstančius turistus labiausiai traukia su kultūra ir istorija susiję dalykai.
„Žmonės nori ekskursijų, atvyksta specialiai dėl tam tikrų parodų ar koncertų, atlikėjų pasirodymų. Aišku, labai jaučiama, kad stengiamasi tai suderinti su ilgesniu savaitgaliu ar švenčių dienomis, nes vien dėl vienos idėjos, pavyzdžiui, iš Vilniaus, specialiai tam važiuoti retas ryžtasi. Taigi, kultūra pas mus dažnai derinama su savaitgaliais arba švenčių dienomis. Ir dar - kultūra pas mus derinama su jūra. Dažnai juokaujame, kad mūsų pagrindinė veiksmo ašis: ryte - jūra, vakare - kultūra“, - sako R. Savickienė.
Pratęsia sezoną
Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė sako, kad ir pasibaigus vasarai Klaipėda netampa kultūros provincija.
„Miesto strategija su sezoniškumu kovoti kviečiant į renginius, žiūrint iš turizmo pusės, tikrai pasiteisina. Renginiai, kurie vyksta ne sezono metu, iš tiesų pratęsia mūsų sezoną - jis tampa ilgesnis ir pritraukia svečių iš kitų Lietuvos vietų, kurie atvyksta ir laiką leidžia Klaipėdoje“, - teigia direktorė.
Ji priduria, kad Klaipėdą jau dabar drąsiai būtų galima vadinti renginių miestu: „Kiekvieną savaitgalį mieste turime tikrą renginių gausą. Kiekvienas, žinoma, turi savo nuomonę, kuris renginys geresnis, kuris prastesnis - tai jau priklauso nuo žiūrovo skonio. Bet renginių pasirinkimas tikrai yra be galo didelis, ir sakantys, kad nėra ką veikti ar kad trūksta kur nueiti - neteisūs. Nes renginių mieste tikrai labai daug.“
Paklausta, ar Turizmo informacijos centras ir pats yra renginių organizatorius, R. Savickienė paaiškina, kad jų vaidmuo šioje srityje dvejopas.
„Esame kai kurių renginių organizatoriai - dažniausiai patys organizuojame Turizmo dieną ir šv. Martyno šventę. Ir labai prisidedame prie visų kitų renginių, ieškodami bendrų taškų su organizatoriais - tiek su Žvejų kultūros rūmais, tiek su “Klaipėdos šventėmis„ ir kitais. Jie organizuoja renginį, o mes pasirūpiname, kad žinia apie jį pasiektų kuo daugiau žmonių ir kad jie atvyktų“, - sako R. Savickienė.
Kultūros reikia lyg oro
Paklausta, kiek Klaipėdos kultūrinis gyvenimas orientuotas į turistus bei vasaros sezoną, o kiek - į nuolatinius miesto gyventojus, rašytoja, muziejininkė ir miesto teatralų apdovanojimų „Padėkos kaukės“ komisijos vadovė Sondra Simana pažymi, kad vasarą kultūrinį gyvenimą labiausiai formuoja festivaliai, kurie vyksta ne tik pačiame mieste, bet ir aplinkiniuose miesteliuose.
„Klaipėdiečiai pabyra po apylinkes - Vilhelmo teatrų festivalis Priekulėje, „N Žemė" Kuršių nerijoje, Sofijos festivalis Kuliuose ir taip toliau. Tai ir yra vasaros kultūrinio gyvenimo specifika.
Kultūra - kaip tvirtai stovinti kolona, prie kurios šliejasi tikrai ne visi Klaipėdos gyventojai. Bet ji labai reikalinga.
O tokie stambūs tarptautiniai renginiai kaip Klaipėdos pilies džiazo festivalis, folkloro festivalis „Lauksnos“ ar Jūros šventė, žinoma, orientuoti į plačiąją publiką - tiek vietinius, tiek svečius. Visi laukiami, žmogui belieka rinktis: dalyvauti ar dingti iš miesto", - sako S. Simana.
Pasak jos, būtent Jūros šventė ir kiti dideli renginiai jai sukelia savitą būseną: "Mane ištinka lyg melancholijos priepuolis - toks jausmas, tarsi jūra išliptų iš krantų ir užlietų miestą.
Klaipėda kelias dienas tiesiog kunkuliuoja nuo chaotiškų garsų, be tikslo klaidžiojančių žmonių, veidų, spalvų. Mano vaizduotė visa tai perdirba į įspūdingą kultūrinį foną - lyg Magrito paveiksle, kuriame virš tyvuliuojančio jūros paviršiaus kabo didžiulis akmuo, o virš jo - tokio pat dydžio baltas debesis."
Paklausta, ar pasibaigus vasarai Klaipėda tampa savotiška kultūrine provincija, S. Simana pirmiausia patikslina pačią sąvoką: „Žodžio “provincija„ apskritai nevartoju, o jei ir pavartočiau, tai greičiau pagarbia prasme - galvodama, kad žmogus sąmoningai pasirinko gyventi toliau nuo centro, norėdamas išlaikyti sveiką atstumą nuo galią turinčios struktūros. O jei klausiate, ar rudenį sumažėja kultūros, atsakau - ne.“
Ji vardija, kad kino teatras „Arlekinas“ toliau rodo puikius filmus kiekvienam pagal skonį, Parodų rūmai tęsia įdomiausias parodas, o festivalių gausa rudenį nelabai nusileidžia vasarai: „Platforma“, „Permainų muzika“, „Inkultūracija“, „Prozos krantas“ - vardykime bent šiuos. „O kur dar Dramos, Jaunimo, Muzikinio teatrų spektakliai - tik spėk suktis“, - priduria rašytoja, muziejininkė.
Vis dėlto, pasak jos, mieste trūksta vieno dalyko - pastovesnių, nuolatinių intelektualinių renginių: pokalbių, diskusijų, gilesnių pamąstymų apie šiandienos pasaulio situaciją kultūros, mokslo ar psichologijos srityse.
„Ne tokių, kuriais siekiama pasirodyti ar susikurti sau reklamą, tai yra tuščiai pakalbėti, bet tokių, kuriuose būtų galima rimtai, giliai ir subtiliai garsiai pamąstyti apie tai, kas vyksta aplinkui ir kaip tai veikia visuomenę, bendruomenę, individą“, - sako ji.
S. Simana prisipažįsta norinti, kad Klaipėdoje atsirastų geras knygų ir filmų klubas: „Kartais užtenka žinoti, kad toks dalykas yra, net jei ne visada gali jame dalyvauti. Kultūra - kaip oras. Ji reikalinga kvėpavimui, išgyvenimui.“
Paklausta apie kultūros vaidmenį pritraukiant ir išlaikant gyventojus mieste, rašytoja, muziejininkė pirmiausia pabrėžia, kad kultūra neturėtų konkuruoti su gamta: „Klaipėdos kultūra neturėtų varžytis su natūra, tai yra su jūra. Kultūra - kaip tvirtai stovinti kolona, prie kurios šliejasi tikrai ne visi Klaipėdos gyventojai.
Bet ji labai reikalinga, nes suteikia miestui spalvingumo, atveria pasaulio grožį ir sudėtingumą, įžemina ir įdangina žmogaus būtį. Svarbu, kad kultūra apskritai būtų - kaip pasirinkimas tiems, kam jos reikia“, - sako pašnekovė.
Ji priduria, kad vertindama kultūrą neteikia pirmenybės skaičiams: „Man nesvarbu, kiek žmonių dalyvauja filmų peržiūrose ar parodų atidarymuose. Gali būti nedaug žmonių, bet jų buvimas, jų mąstymas jau veikia mūsų bendruomenę. Šia prasme esu labiau gnostikė - manau, kad žmogui dažnai padeda būtent tie dalykai, kurie yra paslėpti, nesuskaičiuojami.“
Pasak S. Simanos, būtent Klaipėdos (pa)slaptis traukia išvažiavusius klaipėdiečius sugrįžti, o naujuosius gyventojus - atvykti ir įsikurti mieste.
„Linkėčiau Klaipėdos miesto valdžiai negailėti investicijų mieste kuriamai kultūrai, nes tai veikia. Jei ne iš karto, tai vėliau - kultūra yra ilgalaikio poveikio reiškinys“, - sako ji.
Skirtinga publika
Anot muzikologės, profesorės Daivos Kšanienės, kultūros sezoniškumas skirtingose jos srityse pasireiškia nevienodai.
„Kultūros sezoniškumas skirtingai pasireiškia skirtinguose jos segmentuose. Klaipėdos profesionaliosios (aukštosios, elitinės) meninės kultūros gyvenimas bei jo intensyvumas, manau, tik nedidele dalimi priklauso nuo sezoniškumo.
Atvirkščiai, teatro meno, muzikos institucijos, meno galerijos, muziejai, bibliotekos ir kt. rudens-pavasario sezonais dirba pastoviai intensyviai, nors turistų tuo metu apsilanko nedaug. Dauguma premjerų, iškilių koncertų, literatūros vakarų, parodų vyksta ne vasaros metu", - vardija D. Kšanienė.
Profesorė atkreipia dėmesį, kad vasaros laikotarpiu kultūros įstaigų veikla nenutrūksta, tačiau keičiasi renginių pobūdis: „Be abejo, jų veikla vasarą nesustoja; žiūrovams, klausytojams siūloma lengvesnio pobūdžio koncertų ar spektaklių. Pavyzdžiui, Koncertų salės rengiami koncertai sodelyje, teatro, šokio trupių vaidinimai lauke.“
Kalbėdama apie vasaros sezoną Klaipėdoje, D. Kšanienė pažymi: „Vasarą, turistinio sezono bei gyventojų atostogų metu, Klaipėdoje ypač padaugėja įvairių žanrų masinės bei (dalinai) etninės kultūros renginių, dažniausia vykstančių gryname ore, prie vandens, kurie surenka itin daug vietos gyventojų bei turistų.“
Savo pastebėjimais apie skirtingas kultūros renginių auditorijas profesorė D. Kšanienė dalijasi remdamasi ilgamete patirtimi: „Remdamasi tik savo patyrimu bei pastebėjimais, galiu pasakyti, kad profesionaliojo meno ir masinės kultūros renginiuose lankosi skirtingos grupės žmonių (tik maža dalis jų “persidengia„). Į klausimą - kokios tai grupės, kuo jos skiriasi, kuo domisi, galėtų atsakyti sociologai.“
Kultūros balansas
Anot D. Kšanienės, kultūrinis gyvenimas Klaipėdoje keičiasi priklausomai nuo sezono, tačiau tai nereiškia, kad miestas praranda kultūrinį aktyvumą.
„Verta pažymėti, kad turistinio (vasaros) sezono metu labai intensyvų tempą išlaiko profesionaliosios kultūros grandys - muziejai ir bibliotekos.
Remdamasi tik savo patyrimu bei pastebėjimais, galiu pasakyti, kad profesionaliojo meno ir masinės kultūros renginiuose lankosi skirtingos grupės žmonių.
Pasibaigus vasarai Klaipėdoje ženkliai sumažėja masinės kultūros reiškinių, nelieka turistų. Tai lemia ir oro sąlygos. Tačiau masinė kultūra įvairiais pavidalais tebeveikia uždarose erdvėse. Natūralu, kad masinės kultūros vartotojai (nesidomintys profesionaliuoju menu) ne vasaros sezonu gali jaustis nuskriausti. O štai profesionalusis menas suintensyvina veiklą ir jos gerbėjai yra patenkinti", - sako D. Kšanienė.
Profesorė pabrėžia, kad miesto kultūros negalima vertinti vien pagal masinių renginių skaičių: „Todėl jokiu būdu Klaipėda netampa kultūros provincija. Nes, mano nuomone, ne masiniai renginiai apibūdina miesto kultūrą plačiąja prasme“, - apibendrina D. Kšanienė.
Kultūrinės patirties namuose nesukursi
Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų direktorė Kristina Jakštė sako, kad Klaipėdos kultūrinis gyvenimas pirmiausia kuriamas miesto žmonėms, nors vasarą natūraliai sulaukia ir gerokai daugiau svečių.
„Dauguma renginių vyksta lietuvių kalba ir yra pritaikyti vietinei auditorijai. Užsienio turistams skirtų kultūrinių programų ar specialiai jiems pritaikytų renginių Klaipėdoje kol kas nėra daug, todėl tarptautinio kultūrinio turizmo potencialas dar nėra visiškai išnaudojamas“, - pažymi K. Jakštė.
Kultūrinės patirties namuose nesukursi. Būtent kokybiški kultūriniai renginiai turi būti tas akstinas pakilti nuo sofos, atvykti į miestą ir pajusti jo gyvybę.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad kultūrinis gyvenimas nesustoja pasibaigus vasarai. Nors didžiausi festivaliai vyksta šiltuoju sezonu, rudenį ir žiemą prasideda intensyvus kultūros įstaigų sezonas. Teatrai, koncertinės organizacijos, muziejai, bibliotekos ir kultūros centrai siūlo premjeras, koncertus, parodas, edukacines veiklas bei bendruomeninius projektus.
„Negalima sakyti, kad pasibaigus vasarai Klaipėda tampa kultūrine provincija“, - įsitikinusi Žvejų rūmų direktorė. Anot jos, keičiasi ne kultūrinio gyvenimo intensyvumas, o jo forma - vasarą renginiai persikelia į viešąsias erdves ir sutraukia didesnes minias, o šaltuoju metų laiku kultūrinis gyvenimas koncentruojasi kultūros įstaigose ir yra orientuotas į nuolatinius miesto gyventojus.
Kalbėdama apie kultūros reikšmę miestui, K. Jakštė pabrėžia, kad būtent kultūra kuria žmonių ryšį su gyvenamąja vieta. Jos nuomone, spektakliai, koncertai, parodos ar festivaliai suteikia žmonėms priežastį išeiti iš namų, susitikti, patirti naujų įspūdžių ir tapti aktyvia miesto gyvenimo dalimi.
„Kultūrinės patirties namuose nesukursi. Būtent kokybiški kultūriniai renginiai turi būti tas akstinas pakilti nuo sofos, atvykti į miestą ir pajusti jo gyvybę“, - sako K. Jakštė.
Anot jos, kuo daugiau miestas siūlo kokybiškų kultūrinių patirčių, tuo stipresnis gyventojų ryšys su Klaipėda, aktyvesnis viešasis gyvenimas ir didesnė tikimybė, kad žmonės rinksis čia ne tik dirbti ar ilsėtis, bet ir gyventi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą