Klaipėdos teatras - nacionalinis flagmanas?
Artimiausiuose valstybės planuose numatyta nacionalinių kultūros įstaigų plėtra, tačiau srities žinovas pasigenda aiškių šio statuso suteikimo kriterijų ir mano, kad dėl to Klaipėdos dramos teatras turi realią galimybę atsidurti tarp flagmanų.
Programa, verta statuso
Mintis, kad Klaipėdos dramos teatras (KDT) galėtų būti nacionalinis, garsiai nuskambėjo viename iš neviešų renginių dar prieš šį sezoną.
Šiemet kovą KDT vadovauti pradėjęs Anupras Jucius teigia, jog teatras tokio statuso nusipelnė savo darbais, kuriuos įvertino profesionalai ir auditorija.
„Užsienio režisieriai, ambicingas turinys, pradėtas rengti tarptautinis teatro festivalis “TheATRIUM". Šį augimą, beje, pastebėjo ir teatrologai, teatro kritikai, ne kartą savo tekstuose minėję Klaipėdos dramos teatrą stovint lygioje gretoje su nacionaliniais teatrais.
Tad taip, pagal tai, kokį svorį turi šis teatras, kokią auditoriją jis pasiekia, kokius kūrybinius planus įgyvendina - jis tikrai vertas nacionalinio teatro statuso„, - komentare „Vakarų ekspresui" teigia A. Jucius.
Teatro kritikas, kultūros analitikas Vaidas Jauniškis pritaria, kad teatro darbai pastaruoju metu išsiskiria kokybiškais rezultatais.
„Ambicija tapti nacionaline įstaiga tiesiog išreiškiamas noras, turbūt Klaipėdos dramos teatro darbuotojai, vadovai mato pastarųjų kelerių metų gerokai kokybiškesnius ir įdomesnius pastatymus nei anksčiau, kartu ir įdomesnius nei kituose Lietuvos teatruose“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Jauniškis.
Kultūros analitiko teigimu, teisingiausia būtų statusą suteikti būtent pagal teatro programas.
„Turėtų būti vertinama ir dabartinė, ir ateities programa, tokia yra dažna ir logiška praktika kitose šalyse. Turi būti vertinama pagal tai, ką tu suteiksi visuomenei - už tai avansu uždegama žalia šviesa ir suteikiami visuomenės pinigai. Tai normalus dialogas tarp visuomenės ir meno kūrėjų. Dabar to nėra“, - sako V. Jauniškis.
Buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad norint būti nacionaliniu teatru būtina vykdyti ir kitus darbus, kurių rezultatai matomi ne tik scenoje.
"Nacionalinis - tai vedantysis, flagmanas, kuris yra piramidės viršūnėje, o žemiau - visi kiti. Nes nacionaliniam visai kiti uždaviniai keliami: formuoti kryptį, dirbti su visais kitais, veikiančiais tame sektoriuje, kelti kvalifikaciją ir taip toliau. Yra daug dalykų, tiesiogiai nesusijusių su scenine veikla.
O noras suplakti viską vien dėl ambicijų, vien dėl finansinės naudos yra arba nesuvokimas, apie ką kalbama, arba nesusikalbėjimas", - teigė Š. Birutis.
Seimo narys pritaria, kad spektakliai taip pat turi būti kokybiški: „Darbais - ypatingomis premjeromis, naujomis srovėmis - turime parodyti, kuris teatras gali būti garsus ir lankomas žiūrovų.“
Kaip tampama?
Šiuo metu šalyje yra du nacionaliniai dramos teatrai - Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir Nacionalinis Kauno dramos teatras.
V. Jauniškis sako, jog šiuo metu trūksta aiškumo dėl kriterijų, už kuriuos įstaiga pripažįstama nacionaline.
"Iš tiesų kaip tampama nacionaliniu teatru - tam nėra nurodyta jokių kriterijų. Yra pasakyta, kad nacionalinėse įstaigose pagal kūrybinės veiklos programas pristatomi iškiliausi nacionalinės ir pasaulinės kūrybos laimėjimai, jos užtikrina visavertę šalies scenos meno sklaidą šalyje ir užsienyje.
Tai aptakus pasakymas. Jame nėra numatyta, kaip priimami sprendimai dėl nacionalinio teatro statuso suteikimo, o apie panaikinimą nekalbama apskritai. Net jeigu teatras degraduotų ir seniai nieko iškilaus nebūtų pristatęs", - sako V. Jauniškis.
Jis taip pat kelia klausimą - už ką kai kurios dabartinės nacionalinės kultūros įstaigos gavo šį statusą. Kritikas abejoja, ar jos anuomet atitiko įstatyme keliamus uždavinius.
„Ar visi nacionaliniai teatrai buvo pristatę pasaulinės kūrybos laimėjimų? Nacionalinės įstaigos neužtikrina ir visavertės šalies scenos meno sklaidos Lietuvoje ir užsienyje. Pavyzdžiui, gastrolės šalyje yra apgailėtinai retos, nevyriausybinės trupės gastroliuoja kur kas dažniau ir yra paslankesnės vien dėl to, kad sukuria mažesnius kūrinius ir įtelpa į kultūros centrų ar kitas sales, o nacionaliniai teatrai dažnai negali savo kūrinių išvežti dėl apimties ar kad tektų stabdyti darbą vietoje“, - kalbėjo V. Jauniškis.
Jis taip pat pasigenda aiškinimo, pagal ką dabartinės įstaigos gavo nacionalinį statusą, tačiau nėra tikras, ar apsisprendžiant programa buvo lemiamas kriterijus.
„Galėčiau paklausti - kaip dabartiniai nacionaliniai teatrai gavo tuos statusus?
Nacionalinis dramos teatras Vilniuje gavo tiesiog pagal tradiciją, nes jis yra Vilniaus centre ir ilgą laiką buvo partijos „dvaro“ teatras, jame vaidino partijos bosų žmonos... Taip iš inercijos jis suformavo savo svarbą, o ne savo programomis.
Kauno dramos teatras vardą iš esmės gavo už praeitį, o ne už programą - tuo metu ji nebuvo išskirtinė. Pagrindiniai argumentai buvo tokie, kad tai yra seniausias, tarpukariu veikęs valstybinis teatras, jame dirbo Borisas Dauguvietis, Andrius Oleka-Žilinskas, Romualdas Juknevičius ir kiti iškilūs kūrėjai", - kalbėjo V. Jauniškis.
Geros klaipėdiečių kortos
Anot V. Jauniškio, dabartinis reguliavimas palieka daug pilkųjų zonų, todėl klaipėdiečiams statusą galima gauti susiklosčius palankiai progai ar sulaukus tam tikrų žmonių paramos.
„Jiems dabar yra palanki situacija tai padaryti.
Jeigu vienas teatro vadovas atranda teisingas duris ir prisibeldžia, tai visiškai įmanoma ir klaipėdiečiams - galbūt turint paramą iš miesto ar Vyriausybės narių, galbūt sulaukus palankaus kultūros ministro.
Klaipėdiečiai, šalia galimo lobizmo, pasižymi gerais spektakliais, jie pelno apdovanojimus, trupė - puiki. Cituojant vieną politiką - dabar jie turi geras kortas.
Klaipėdiečiai, šalia galimo lobizmo, pasižymi gerais spektakliais, jie pelno apdovanojimus, trupė - puiki. Cituojant vieną politiką - dabar jie turi geras kortas", - sako V. Jauniškis.
Tikisi didesnio finansavimo
A. Jucius sako, kad Klaipėdos dramos teatrui suteikus nacionalinės įstaigos statusą, tai jam reikštų daug papildomų naudų, tarp jų - ir didesnį finansavimą, kurio dabar reikia.
„Ne paslaptis, kad vykdydamas išties didelius darbus, Klaipėdos dramos teatras, lyginant su didžiaisiais Vilniaus ar Kauno teatrais, gauna mažesnį finansavimą. Tai mus riboja ir verčia kad ir su dideliu apgailestavimu, bet atsisakyti kai kurių idėjų įgyvendinimo.
Turime du nacionalinius dramos teatrus - Vilniuje ir Kaune, gana netoli vienas kito, bet Lietuvoje yra trys didieji miestai, juk Klaipėda strategiškai itin svarbi. Tai susiję ir su Klaipėdos prestižo tvirtinimu visomis prasmėmis. Ir tai - stiprūs, savito kultūrinio charakterio miestai, naudinga visai šaliai.
Jei yra teikiama nacionalinė svarba mūsų teatrui, galbūt kažkada galėsime tikėtis ir nuosaikiai pasverto finansavimo", - komentare statuso pranašumus įvardija A. Jucius.
V. Jauniškis irgi mano, kad didžiausias nacionalinės įstaigos statuso privalumas yra didesnis finansavimas atskira biudžete numatyta eilute: „Ta eilutė ir kiti šaltiniai turbūt ir yra didžioji nauda.“
Anot jo, nacionaliniai teatrai dar gauna papildomų lėšų pastatymams iš Kultūros ministerijos, edukacijai - iš Kultūros tarybos.
Tuo metu Š. Birutis neigia, jog statusas nebūtinai garantuoja papildomas lėšas.
„Tai apie finansavimą ir kalbėkime, nes nuo žodžio “nacionalinis" finansavimo niekas nepridės, nėra kažkokio koeficiento. Matyt, klaidingas suvokimas apie šiuos dalykus, dėl to tokios iniciatyvos ir kyla. Finansavimas yra toks, koks yra reikalingas ir kokį valstybė gali suteikti.
Matyt, yra skirtingi įsivaizdavimai tų, kurie siekia to statuso ir galvoja, jog jis suteiks finansinę ar kažkokią kitokią naudą, o iš tikrųjų tai taip nebus", - sakė socialdemokratas.
V. Jauniškis kaip statuso naudą įvardija ir pavadinimo suteikiamą vertę, svarbą, prestižą: „Turbūt veikia ir pats vardas, kuris praverčia ieškant paramos, viešuosiuose ryšiuose. Bet svarbu ne fasadas, o tai, ką įstaiga gali duoti visuomenei.“
Nacionalinis - reiškia vienas?
Kultūros ministerija nurodė, kad nacionalinių įstaigų sąrašas yra nustatomas Biudžeto sandaros įstatymu, dabar šiame sąraše yra devynios įstaigos, ateityje bus svarstoma įtraukti dar vieną.
„Kultūros ministerija ateityje svarstys į šį sąrašą įtraukti Nacionalinę koncertų salę - Tautos namus, tačiau tai bus daroma baigiantis pastato statyboms ir įstaigai pradėjus intensyvią veiklą“, - teigiama ministerijos komentare „Vakarų ekspresui“.
V. Jauniškis sako, kad reikėtų apsispręsti dėl to, kiek nacionalinių teatrų turi būti tokioje šalyje kaip Lietuva.
„Gali būti nors ir visi, bet - kas iš to?“ - sako kritikas.
V. Jauniškis sutinka, kad statusas gali kelti ir grėsmę - užsitikrinus didesnę finansinę laisvę gali sumažėti motyvacija stengtis, kilti pagunda kurti didžiulius kūrinius, kuriuos taptų neįmanoma rodyti kitose Lietuvos vietose, taip neužtikrinant įstatyme numatytos sklaidos.
„Kolektyvas gali plėstis, apaugti įvairiais skyriais, kūrėjų honorarai išaugti taip, kad iškreiptų rinką, o sukoncentruotos vienoje įstaigoje darbuotojų pajėgos neleistų augti kitoms, naikintų konkurenciją“, - sako V. Jauniškis.
Š. Birutis sako, kad dabartinių nacionalinių dramos teatrų Lietuvoje yra pakankamai, o didesnis jų skaičius tik devalvuotų statusą.
„Nacionalinis turėtų būti vienas - jeigu yra nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, tai kuri nors Klaipėdos biblioteka nepretenduoja tokia tapti, nors galėtų, jeigu vadovautųsi ta pačia logika“, - kalbėjo buvęs kultūros ministras.
Tačiau paklaustas, kodėl šiuo metu yra du nacionaliniai dramos teatrai, politikas to nepaaiškino.
„Čia atskiras klausimas, diskusinis, aš, būdamas ministru, jį jau kėliau (...) Kažkada Kauno teatras tapo tuo nacionaliniu, tai du ir yra. Bet aš nemanau, kad reikėtų inerciškai judėti ta linkme, nes jokio pliuso realiai nėra“, - sakė Š. Birutis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą