Kopgalio Mobis Dikas: šiurpi 1908-ųjų Mėmelio banginio medžioklės istorija

Barbariškos medžioklės trileris įvyko 1908 metais. Apie neeilinį klaipėdiečių laimikį visą Vokietijos imperiją nušvietė anuomet itin populiarus žurnalas „Die Gartenlaube“. 

Keturi Kopgalio žvejai broliai Lorencai ir Robertas Gvildys netoli jūros vartų išvydo monstrą: daugiau nei 4 metrų ilgio padarą su viršugalvyje žiojėjančiomis kvėpavimo angomis. 

Baltąjį banginį (lot. Delphinapterus leucas).

Žvejiška prigimtis darė savo, ir prasidėjo jūrų žinduolio medžioklė. Iš pradžių nesisekė: vyrai kelis kartus banginį užspeisdavo tinklais, nusitaikydavo žeberklais, tačiau gyvūnui vis pavykdavo pasprukti. 

Sužeidė. Bandė žaizdas gildyti elektra, dėl to nuvargintas banginis ėmė vengti plaukioti paviršiuje ir pradėjo slėptis didesniame gylyje. 

Tuomet dviejų metrų gylyje nutarta prie plūduro pritaisyti... sprogstamąjį dinamito užtaisą ir nuo inkaru pritvirtintos valties nuleisti 150 m ilgio elektros laidą. 

Per elektros išlydį sprogstamasis užtaisas suveikė bei kurtinančiu trenksmu apkvaišino banginį. Šis, gerokai apdujęs, išplaukė į Kuršių įlankos paviršių ir ėmė plūduriuoti ant šono.

Azarto apimti, bet jau gerokai išvargę, žvejai puolė žeberklais gyvūną ir jį pribaigė. 

Įdomu tai, kad per visą šią makabrišką medžioklę netoliese budėjo net penki laiveliai, idant besipriešinantis banginis būtų sutramdytas, jei bandytų pulti. 

Grobį kopgališkiai parplukdė į Klaipėdą ir jau tą patį vakarą miniai smalsuolių rodė Lorencų restorano parke. 

Tai buvo gurmaniškas kąsnis vietos žiniasklaidai, todėl garsas labai greitai pasiekė Karaliaučiaus zoologijos sodo muziejaus gamtininkus. 

Kai šie atvyko apžiūrėti Baltijos jūros retenybės, žvejai nesutiko jo pigiai parduoti. Manėsi uždirbsią daugiau vien rodydami pabaisą (buvo žiema).

Va bank užsiprašė net 5 000 markių, ir muziejininkai negalėjo sau leisti mokėti tokios milžniškos sumos. Sandėris dėl išskirtinio laimikio neįvyko. 

Žvejai Mėmelio banginį tampė rogėse ar vežime į muges, turgus, kitas žmonių susibūrimo vietas mieste, net į bažnytkaimius.

O atšilus orui gyvūnas, natūralu, pradėjo irti. 

Sklido baisi smarvė. 

Bandyta banginį konservuoti. 

Nesėkmingai. Galų gale įspūdingasis laimikis perduotas muziejininkams. Tiksliau tai, kas iš jo buvo likę. 

Baltojo banginio griaučiai tapo vienu įdomiausių Karaliaučiaus zoologijos sodo muziejaus eksponatų. Kopgalio Mobis Dikas...

© Baltasis banginis