Palangoje suskambo „Perliukų akademijos“ muzikinis ekspromtas

„Perliukų akademija“– tai kūrybinės dirbtuvės, skirtos gabiems muzikai vaikams ir jaunuoliams su negalia – čia jie ne tik tobulina meninius gebėjimus, bet ir įgyja vertingos koncertinės patirties bei galimybę bendradarbiauti su profesionaliais atlikėjais. 

„Perliukų akademijos“ veikla integruojama į Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio programą, suteikdama dalyviams progą pilnavertiškai dalyvauti aukšto meninio lygio kultūriniame gyvenime.

Šiemet Palangos gyventojams ir svečiams akademijos kūrybinė grupė pristatė nuotaikingą koncertą „Muzikinis ekspromtas“, parengtą vos per tris dienas. 

Scenoje pasirodė meno vadovė, pianistė Dainora Laukžemytė-Rubašenko, džiazo pianistas Raigardas Daraganas, mušamųjų atlikėjas Ignas Skudrickas, saksofonininkas Svajūnas Birgiolas, dainininkai Rinalda Pocevičiūtė, Gražvydas Sidiniauskas (Grazzy) ir Gabija Žvirblytė. 

Prie jų prisijungė smuikininkė Julija Andersson ir gitaristas Tautvydas Rubašenko, padėję sukurti įkvepiantį pasirodymą. 

Koncertas vyko Palangos Kurhauzo terasoje, XIII Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio metu. Šios akademijos dalyviai taip pat aktyviai dalyvavo ir kituose festivalio renginiuose.

Draugijos „Guboja“ ir „Perliukų akademijos“ veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie SADM. 

Mintimis apie projektą dalijosi šių metų akademijai vadovavusi pianistė Dainora Laukžemytė-Rubašenko, pabrėždama, kad jos tikslas – padėti atsiskleisti talentams ir keisti visuomenėje vis dar gajus stereotipus apie žmonių su negalia galimybes muzikos scenoje.   

 „Perliukų akademiją“ jau šeštus metus organizuoja Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“. Kaip jūs atradote „Guboją“? 

Su „Guboja“ mane sieja glaudus ryšys nuo vaikystės, nes turiu regos negalią. Mano fortepijono mokytoja turėjo kontaktą su draugijos vadove Viktorija Vitaite, kuri pakvietė mane dalyvauti konkurse-festivalyje „Perliukai“. 

Šis konkursas-festivalis skirtas atrasti jaunuosius talentus su negalia. Aš taip ir užaugau dalyvaudama „Perliukų“ konkurse-festivalyje, ne kartą pasisekė laimėti, tapau „Gubojos“ dalimi. „Perliukų akademija“ – tai šio konkurso tąsa. 

Ar tai turėjo įtakos jūsų profesiniam pasirinkimui?

Vaikystėje visi laimėjimai yra labai svarbūs, pirmi kartai ir laimėtos vietos daug duoda ateičiai, suteikia pasitikėjimo savimi, skatina dar daugiau įdėti darbo, stengtis. 

„Guboja“ man, kaip ir kitiems gabiems jaunuoliams su negalia, atvėrė daug galimybių, su ja turėjau daug progų pakeliauti po užsienį, pasirodyti scenoje. 

Mano profesijai, karjerai tai taip pat padarė didelę įtaką. Mes visi muzikantai kaupiame savo dosje. Visi šie laimėjimai, visos patirtys kaupiasi ir prisideda prie galimybių rinktis profesinius pasiūlymus.

Ar manote, kad asmenims su negalia reikia didesnio paskatinimo, atskirų renginių? Juk kalbame apie įtrauktį, norisi, kad visi koncertuotų kartu.

Mano negalia nėra įgimta, buvau patekusi į avariją, todėl man nėra sunku prisitaikyti neturinčiųjų negalios pasaulyje. 

Atvirkščiai – man užtruko prisitaikyti prie negalios. Reikėjo atrasti būdų susidraugauti su ja. 

Tačiau dalyvavimas „Perliukų“ konkurse-festivalyje, galimybė dažnai pasirodyti scenoje man suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, buvo paskatinimas eiti pirmyn. 

Tie, kurie nuo vaikystės turi negalią, yra kaip tam tikrame burbule. Jiems reikia pratintis gyventi su kitais. Manau, kad šiems vaikams labai svarbus, bent pradžioje, padrąsinimas, paskatinimas. Tuo pačiu tai – paskatinimas ir pedagogams, padrąsinimas dirbti su įvairiais vaikais. 

Čia kaip olimpiada ir paralimpiada. Yra žmonių su negalia, kurie gali dalyvauti olimpiadoje, bet tokių vienetai, o kiti turi daug įveikti, kad pasiektų aukštų rezultatų. O ir baigus studijas asmenims su negalia sunkiau rasti vietos kur koncertuoti. 

Tam ir skirta „Perliukų akademija“ – paskatinti tuos talentus, suteikti galimybę jiems pasirodyti viešai. Puiki proga tam – tradicija tapęs „Perliukų akademijos“ dalyvių pasirodymas Tarptautiniame M. K. Čiurlionio muzikos festivalyje. Didžioji dalis „Perliukų akademijos“ dalyvių – „Perliukų“ konkurso laureatai.

Papasakokite daugiau, kaip dirbate su „Perliukų akademijos“ dalyviais, kokius tikslus sau keliate?

Tai projektas, kai susibūrę muzikantai iš visos Lietuvos per tris dienas parengia programą ir pristato ją visuomenei. Smagu, kad ir šiemet galėjome pasirodyti Palangos centre, Kurhauzo terasoje, kur sulaukėme daug palaikymo.

Su šiuo kolektyvu dirbu jau trečius metus, siekiu kiekvieną kartą paruošti naują programą, tad ir šiemet visa programa buvo nauja. 

Didžiausias iššūkis – parinkti tokius kūrinius, kurie tiktų visiems muzikams, o jie visi be galo skirtingi. 

Keli programos dalyviai yra džiazo muzikantai, tad ir programos branduolį sudaro šio žanro kūriniai. Esu ne džiazo krypties specialistė. Pradžioje labai bijojau, kaip pasiseks, bet, manau, kad pavyko puikiai.

Džiugu, kad šiemet prie jau susigyvenusių „Perliukų akademijos“ narių prisijungė jau plačiajai publikai pažįstamas Gražvydas Sidiniauskas. Baiminausi, kaip pavyks įtraukti naują narį, jį atskleisti. 

Tačiau nuo pat pirmos dienos kuo puikiausiai įsiliejo, tarp muzikantų atsirado draugiškas ryšys. Ta bendrystė – ne mažiau svarbi. 

O kaip suderinti skirtingas muzikantų galimybes ir poreikius? Juk susirenka skirtingų galimybių žmonės.

Nežiūrint to, kad fizinės galimybės visų yra skirtingos, bet visada surandame bendrus vardiklius. Kiek yra tekę dirbti, šis kolektyvas yra bene lanksčiausias. Labai greitai pagauna, ko aš noriu. Paprašau tonaciją pakeisti, greitai persiorientuoja. Bent 3 iš jų turi absoliučią klausą. 

Ar labai lengva negalią turintiems atlikėjams įsitvirtinti muzikos pasaulyje? 

Tokia realybė, kad vaikystėje yra daugiau galimybių pasirodyti. Kai suaugi, tai tampa daug sunkiau. Keliami vis aukštesni reikalavimai, reikia turėti ryšių, vadybą. Ne visiems tai pasiseka. 

Tokie, kaip „Gubojos“ organizuojami renginiai, kai žmonės su negalia pasirodo kartu su scenos profesionalais, yra kaip oras ir vanduo. Kai kuriems muzikams tai vos ne vienintelė galimybė pasirodyti profesionalioje scenoje.  

Man taip norėtųsi, kad „Perliukų akademija“ turėtų dar daugiau įtraukties. Kad ruoštume kūrinius apsikeisdami idėjomis su scenos profesionalais, turėtume galimybę kurti kartu. Šiemet kartu koncertavo smuikininkė Julija Andersson bei gitaristas Tautvydas Rubašenko. Jei ateity atsirastų daugiau muzikantų norinčių prisidėti, būtų labai smagu. Ir jau vieno ar dviejų pasirodymų darosi mažoka, norėtųsi tą įtraukti didinti, dar plačiau išskleisti sparnus. 

Tik reikėtų keisti visuomenės požiūrį. Dažnai manoma, kad dalykai, kuriuos atlieka žmonės su negalia – nerimta, kad tai prastesnis lygis. Ne, taip nėra. Ir tai mes įrodome pasirodydami su „Perliukų akademijos“ dalyviais. 

Daugybė žmonių su negalia yra savo srities profesionalai. Aš, pavyzdžiui, sunkiai matau natas, tačiau tai man nesutrukdė profesionaliai groti fortepijonu, baigti magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tiesiog reikėjo prisitaikyti, išlavinti atmintį. 

Pranešimą parengė Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“.