Pamirštų Ievos Simonaitytės žodžių alėją papildė žodis „krautė“

Dabartinėje kalboje šį žodį pakeitė žodis "palėpė" .  O šišioniškių žodį "krautė" N. M. Šerniūtė atrado romane ,,Vilius Karalius". 

2024 m. I. Simonaitytes premijos laureate už romaną „Vilkų Kampo Eliza"  tapusi rašytoja N. M. Šerniūtė didžiuojasi, kad yra kilusi iš Rytprūsių, nes iš čia pačiais sunkiausiais laikais knygos keliavo į Lietuvą, kur stiprūs ir atkaklūs žmonės kūrė lietuvišką literatūrą. 

N. M. Šerniūtė, prisipažino, kad Ieva Simonaitytė yra viena iš mėgstamiausių jos rašytojų ir savo bibliotekoje turi visas jos parašytas knygas.

"Mano tėvai - šišioniškiai. Mes kalbėjom šio krašto tarme. Ir tuos vaikystės žodžius, tokius kaip kėžas (sūris) ir kitus sąmoningai vartojau savo romane", - sakė N. M. Šerniūtė. 

Rašytoja prisipažino, kad žodžio "krautė" nežinojo. 

"Mano tėvai tą patalpą  aukštu vadino. Ant aukšto kraudavome nereikalingus daiktus:  senus batus, drabužius, lėles ir pan.", - prisiminė N. M. Šerniūtė. 

,,Iš tiesų "krautė" nuo žodžio ,,krauti", - pastebėjo renginio vedėja, aktorė Virginija Kochanskytė ir pacitavo I. Simonaitytės sakinį, kuriame šis žodis pavartotas:

"Nuo krautės nukeltame sename lopšyje saldžiai miegojo naujasis pareivis (naujagimis)" 

Krautė - jau aštuntas žodis Ievos Simonaitytės pamirštų žodžių alėjoje. 

 Kurti šią alėją pasiūlė ir pradėjo rašytojas Juozas Šikšnelis, priimdamas I. Simonaitytės literatūrinę premiją 2020 metais. 

Alėjoje jau įamžinti žodžiai: meldėjas šonėjas, uždingsnis, atstatus, palaunagė, atminai, bingtas. 

Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, didžiajame jos kieme, yra dar viena alėja ir paminklas, skirtas jau išnykusiems lietuvių kalbos žodžiams.