Pokalbiai prie švyturio (10). Jūrų vilkas: švyturius naudojo ir piratavimui

Tinklalaidės svečias – apie 40 metų pasaulio jūrose ir vandenynuose plaukiojantis jūrų kapitonas, 71 metų Juozas Liepuonius. Jis tikino apie Švyturių metų 2024 paskelbimo iniciatyvą sužinojęs ant laivo denio, netoli Singapūro. 

„Šauni idėja. Nuo antikinių laikų švyturys daugeliui jūrininkų buvo vilties simbolis. Visi laukdavo švyturio šviesos pasirodymo ir, svarbiausia, ar tai yra tas švyturys, kurio reikia. Pagal blyksnių skaičių, spalvų gamą. Švyturys visais laikais buvo vilties simboliu. Jis ir dabar yra svarbus“, - teigė kapitonas. 

Ne tik vandenis skrodžia, bet ir jūrine istorija domisi. J. Liepuonius pasidalijo įdomiomis istorinėmis detalėmis apie kiek kitokį švyturių panaudojimą. Galimai – ir prie mūsų krantų  Palangoje, Būtingėje, Šventojoje. 

„Viename Valterio Skoto apsakyme esu skaitęs, jog prie švyturio buvusio kaimo Kanadoje žmonės šį navigacinį objektą išnaudojo duonos kąsniui užsidirbti. 

Pamatę atplaukiantį laivą jie švyturio liepsną prigesindavo, ir laivas užplaukdavo ant seklumos. Net aprašyta, kaip per laidotuves nešant kaimyno karstą vietiniai viską meta ir puola plėšti ant seklumos užplaukusio laivo“, - pasakojo iš Suvalkijos kilęs jūrų vilkas. 

Bendraujant su istorikais jam teko išgirsti ir versiją, jog panašia veikla užsiiminėjo ir mūsų pajūrio gyventojai, kurie specialiai švyturius statydavo ne dėl įspėjimo apie pavojų, o kaip masalą įviliojant įgulą į spąstus. 

Kokiu principu tai buvo daroma panaudojant švyturį-apgaviką, išgirsite tinklalaidėje.

Sidebar placeholder