Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanotas inžinierius ekonomistas, visuomenės veikėjas Benediktas Petrauskas už ilgametį, uolų, sąžiningą ir prasmingą darbą bei aktyvią visuomeninę veiklą Klaipėdos regione, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanotas violončelininkas, orkestro vadovas Mindaugas Bačkus už nuopelnus puoselėjant Klaipėdos kamerinį orkestrą ir aukšto lygio kultūros festivalių inicijavimą.
Taip pat minėtina, kad Prezidentas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo Harrį Wilsoną, Australijos karališkojo karinio laivyno jūreivį, už išskirtinį profesionalumą ir drąsą itin sudėtingomis sąlygomis, rizikuojant savo gyvybe (Australijos Sandrauga) gelbstint klaipėdietį Aurimą Mockų, irkline valtimi plaukusį per Ramųjį vandenyną.
Prezidento rūmų Baltojoje salėje apdovanoti įvairiausių profesijų ir skirtingų biografijų žmonės: iškilūs kultūros, švietimo ir visuomenės veikėjai, mokslininkai, kariuomenės bei kitų profesijų atstovai, ištikimi Lietuvos draugai užsienyje.
Apdovanojimas - tai atsakomybė ir įpareigojimas
"Įvertinimas visada yra malonus, sukeliantis dėkingumo jausmą ir pozityvias emocijas, kurias kiekvienas žmogus išgyvena, kai yra įvertintas.
Bet man atrodo, kad įvertinimai galbūt labiau svarbūs klausytojams ir aplinkiniams bendruomenės nariams, negu pačiam žmogui, kurį įvertino.
Menininkų bendruomenėje, ypač tų, kuriuos aš pažįstu, dažniausiai apdovanojimai nesureikšminami.
Kai daug metų dirbi, supranti, kad įvertinimai visi yra malonūs ir svarbūs, bet nebūtinai atspindi realybę.
Kartais būna žmonės labai daug dirba, labai daug padaro ir lieka neįvertinti.
Kartais būna, kad žmonės padaro labai mažai ir būna įvertinti. Tai tarsi loterija“, - apie apdovanojimą “Vakarų ekspresui" sakė violončelininkas M. Bačkus.
"Iškilminga, įsimintina ceremonija buvo. Išskirtiniai šie metai, jubiliejiniai, ir visokių įvykių Lietuvoje tikrai daug buvo, daug žmonių pagerbta Valstybės šventės proga.
Tarp apdovanotųjų buvo ir užsieniečių, ne tik lietuvių.
Labai jautri akimirka buvo, kai Prezidentas po mirties apdovanojo keturis Jungtinių Amerikos Valstijų karius, kurie žuvo atlikdami savo pareigą Lietuvoje. Žmonės pirmą kartą atvyko į Lietuvą tiktai pasižiūrėti, kur liko jų artimieji.
Visi ceremonijos dalyviai jiems išreiškė solidarumą ir palaikymą ilgais aplodismentais stovint.
Būti to epicentre tikrai yra didžiulė laimė", - įspūdžiais iš ceremonijos dalijosi B. Petrauskas ir atviravo, kad ir pats labai jaudinosi priimdamas apdovanojimą iš Prezidento.
"Džiaugiuosi, kad esu pastebėtas, kad ir kokie tie darbai buvo, tikrai dirbau visus juos labai nuoširdžiai. Tad smagu, kad jie yra įvertinti ir kirba galvoj, ką dar galim gero padaryti.
Man apdovanojimas - kaip ir avansas, ir atsakomybė. Tikiu, kad mes dar daug ką padarysim dėl mūsų miesto, dėl mūsų krašto, kad gyventumėm gražiau, geriau ir laimingiau, kad visi tarp savęs kiek galima geriau susikalbėtume", - linkėjo B. Petrauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą