Šešiems laureatams Įteiktos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos - kiekvienas gaus po 39200 eurų

Rašytojas Kazys Saja premiją pelnė už „mamutų“ medžiojimą teatre ir prozoje.

Kino režisieriui Mantui Kvedaravičiui premija suteikta už bebaimę dokumentiką ir ryškų pėdsaką Lietuvos ir pasaulio kino padangėje. Režisieriui skirtą apdovanojimą šalies vadovas įteikė jo dukrai Tėjai Kvedaravičiūtei ir seseriai Jurgai Arustienei.

Rašytojas Rimvydas Stankevičius apdovanotas už klasikos geną šiuolaikinėje poezijoje.

Operos solistui Edgarui Montvidui premija skirta už sėkmingą kūrybinę veiklą garsinant Lietuvos dainavimo mokyklą pasaulio scenose.

Kompozitorei Žibuoklei Martinaitytei-Rosaschi nacionalinė kultūros ir meno premija suteikta už šviesotamsos gelmę šiuolaikinėje muzikoje.

Kino režisierė Giedrė Žickytė apdovanota už veržlų ir įspūdingą kūrybinį šuolį.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu tapo muziejininkas Jonas Vaiškūnas.

Laureatai, atsiimdami premijas, dėkojo savo artimiesiems, šeimai, scenos ar kino aikštelės partneriams ir mokytojams. Prezidentūros svečius kiekvienas laureatas sveikino su artėjančia Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

Kultūros ministras Simonas Kairys, sveikindamas ir dėkodamas nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatams, palinkėjo toliau kurti bei būti ramsčiu žmonėms karo Ukrainoje metu.

„Kultūra padeda mums gintis nuo depresijos, nuo menkumo, nuo pagundų pasiduoti ir pereiti į tamsos pusę. (...) Mieli laureatai, dėkoju jums pirmiausia už tai, kad nesustojote. (...) Jūs kuriate tai, ką mes turime ginti iki pat kulminacijos“, – antradienį Prezidentūroje teigė ministras, kalbėdamas apie kultūros ir meno svarbą negandų metu.

Prezidentas Gitanas Nausėda iškilmėse pabrėžė, kad kūrėjų ir valstybės santykis – esminis, pirmapradis, lemiantis ir apibrėžiantis – netgi pranašaujantis – ateitį. „Jis iš tikrųjų kuria valstybę pačia akivaizdžiausia, bet kartu ir subtiliausia šio žodžio prasme. Kuria siūlydamas mūsų rytojaus pasaulio orientyrus ir atverdamas naujas mūsų bendrabūvio perspektyvas, dėl kurių sutarti ir susitarti turės taip pat ir ateities kartos“, – sveikinimo kalboje sakė G. Nausėda.

Valstybės vadovas padėkojo 2022 metų Nacionalinių kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatams už meistrišką kūrybą savitų meninių pasaulių, iš kurių įkvėpimo semiasi visų mūsų vaizduotė. Už kūrybą, kuriai atsivėrę kiekvienas galime praturtėti – naujais įspūdžiais, idėjomis, pasaulėžiūros pokyčiais.

Prezidentas pagarbos žodžius tarė praėjusį pavasarį Mariupolyje rusų okupantų nužudytam kino režisieriui Mantui Kvedaravičiui, kuriam Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija skirta už bebaimę dokumentiką, už ryškų pėdsaką Lietuvos ir pasaulio kino padangėje. „Mantas Kvedaravičius krito didvyrio mirtimi, iki paskutinių akimirkų likęs ištikimas svarbiausiems savo gyvenimo ir kūrybos principams, universalioms žmogaus ir žmonijos vertybėms“, – sakė Prezidentas.

Prezidentas pažymėjo, kad praėję metai pasauliui dar kartą parodė, jog valstybingumą, šalies ir tautos istoriją būtina ne tik kurti, bet ir saugoti bei ginti. „Mums, lietuviams, šios pareigos priminti nereikia. Lietuvoje būti kūrėju nuo seno reiškia ir užimti aktyvią visuomeninę poziciją. Todėl džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad šviesios asmenybės, šiandien susirinkusios į šią salę, nepavargdamos skelbia laisvės ir tiesos žinią Lietuvai bei pasauliui“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas palinkėjo visiems laureatams neblėstančio smalsumo, įkvėpimo bei šviesios Lietuvos saulės.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija 2022 metais vertino 30-ies visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje ir iš šio sąrašo iš pradžių atrinko dvylika pretendentų gauti premijas.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Šiuo metu tai yra 39 200 eurų.