Sukūrė specialius muzikinius takelius Palangos kavinėms ir restoranams

Muzikantas siekia pakelti kurorto muzikinio fono kartelę į aukštesnį lygį ir parodyti, kad tokiai unikaliai Lietuvos vietai kaip Palanga turi daugiau rūpėti, kokia muzika pasitinka jos svečius.

Klasikinės muzikos išsilavinimą turintis ir ne vieną dešimtmetį Londone praleidęs D. Žičkus pastaruosius keletą metų gyvena Palangoje.

Pasak jo, kurorto veidas pastebimai keičiasi į gerąją pusę – aukštos klasės Lietuvos didmiesčių restoranai čia atidaro savo filialus ir vietiniams užduoda toną pasitempti daugeliu aspektų, bet nepaisant to – muzika atsilieka.

„Palanga per pastaruosius metus stipriai pasikeitė ir visai kitoks žmonių segmentas čia apsigyvena ar leidžia laiką vasaromis.

Daug jaunų šeimų čia atvyksta iš Vilniaus, Kauno ir kitų miestų. Situacija tikrai gera ir tam turi įtakos, kad nemaža dalis aukšto lygio kavinių ir restoranų čia atsidaro ir veikia ištisus metus.

Didžioji dalis jų koncentruojasi į aplinkos gražinimą ir tiesioginių paslaugų gerinimą, samdo dizainerius ir geriausius šalies šefus.

Kitaip tariant, daug pastangų deda, kad klientų aptarnavimo kokybė būtų kuo geresnė, bet, deja, pamiršta muziką“, – sako D. Žičkus.

Jo teigimu, daliai kavinių ar restoranų nėra svarbu, kokia muzika pasitinka jų klientą. Tačiau, pasak muzikos profesionalo, dažnai pirmi muzikiniai akordai lemia ar bus malonu ar ne tokioje vietoje likti.

„Pastebiu, kad yra tokių vietų Palangoje, kur muzikos parinkimo klausimas dažnu atveju yra niekaip nesprendžiamas ir paliekamas savieigai.

Dėl to kurorto kavinėse ar restoranuose galima išgirsti prastos muzikos, kurios garsumas užgožia aplinkos garsus. Tokiame unikaliame Lietuvos gamtos kampelyje kaip Palangoje taip neturėtų būti, o muzikiniam fonui turėtų būti skiriamas deramas dėmesys“, – mano kompozitorius.

Jis taip pat priduria, kad nebūtina turėti muzikinį išsilavinimą, kad suprastum, kad tai, ką girdi nedera su tam tikra specifine aplinka ar paros metu: „Visi pasąmoningai jaučiame, kai kažkas yra ne taip.

Pavyzdžiui, azijietiško maisto virtuvės restorane pietų metu skambanti tranki naktinio klubo šokių ar hip-hop muzika, neabejoju, kad daugeliui pasirodys neatitinkanti foninės muzikos taisyklių ir rekomendacijų“.

D. Žičkaus teigimu, muzikai ir jos kokybei derėtų skirti daugiau dėmesio Palangoje. Pasak jo, būtų puiku, kad ne tik aukšto lygio restoranų, bet ir kitų barų savininkai suprastų, kaip stipriai muzika prisideda prie bendros kurorto aplinkos atmosferos ir nuotaikos kūrimo.

„Iš patirties žinau, kad aukščiausio lygio restoranuose grojaraštis būna dėliojamas ne valandomis, o minutėmis, nes yra atsižvelgiama į daug aplinkybių: kokie patiekalai patiekiami, ar jau laikas kavai ir desertui, ar pagrindiniam patiekalui, o gal jau prasideda vakarinė programa – tuomet jau visai kita nuotaika ir atitinkamai muzika“, – aiškina garso dizaineris ir priduria, kad dalis restoranų tiek Palangoje, tiek visoje Lietuvoje turėtų stengtis lygiuotis į tokio lygio restoranus ne tik siūlomu meniu ar interjero sprendimais, bet ir daugiau dėmesio skirti foninei muzikai, kuri taip pat labai svarbi gerai kliento patirčiai kurti.

Tad, kaip atsaką daliai Palangos kavinių ir restoranų muzikai, D. Žičkus dovanoja savo naujausius fortepijoninių miniatiūrų ambient žanro kūrinius. Pastaruosius sukurti įkvėpė nuostabus Lietuvos kurortas, į kurį prieš keletą metų kompozitorius persikėlė gyventi su šeima.

„Turiu pripažinti, kad persikėlimas gyventi į Palangą buvo vienas geriausių sprendimų, o buvimas gamtos apsuptyje, jūros ošimas itin pozityviai veikia tamsiuoju metų laikotarpiu, ypač žiemą, nes čia auga daug spygliuočių medžių ir visus metus yra žalumos.

Dėl to taip nesunkiai gimsta kinematografiška ambient melancholiška muzika, iliustruojanti matomus vaizdus bei garso peizažus“, – pasakoja kūrėjas.

Jis taip pat parengė specialų valandos trukmės paties sudarytą grojaraštį, į kurį be naujausių kompozitoriaus kūrinių nugulė ir įvairių ambient žanro kūrinių selekcija.

Tai ir klaipėdietės Ingos Mikulėnės-Ingajos kūryba, kurioje dera indie ir melancholiška popmuzika, ir indie folko stiliaus dueto „Kamanių šilelis“ kūriniai bei žymiausių šių dienų ambient žanro atstovų tokių kaip Nils Frahm, Olafur Arnalds, Ryuichi Sakamoto, Jon Hopkins, Jóhann Jóhannsson ir kitų garsinės kelionės.

Šį specialiai sudarytą grojaraštį pavadinimu „Costa di Palanga. Fall 2023“ bus galimybė išgirsti „Spotify“ ir „Youtube“ platformose. Visiems, kurie palaikys idėją prisidėti prie Palangos muzikinės kultūros proveržio, šis grojaraštis bus laisvai prieinamas ir legalus.

„Mielai visiems, kurie palaikys šią iniciatyvą, grojaraštį dovanosiu ir jį bus galima naudoti legaliai savo reikmėms.

Žinoma, muzikos rinktinė nėra universalus sprendimas, kuris tiks visiems ir bet kokiai progai, greičiau tai bus mano paskata atkreipti dėmesį į muzikos galią kurti nuotaiką, tam tikrą atmosferą, stimuliuoti malonius jausmus.

Būtų puiku, jei kai kurių Palangos kavinių ar restoranų savininkai tai suprastų ir pasikonsultuotų su profesionalais, kurie padėtų sudaryti konkrečiai tai vietai ar progoms skirtą grojaraštį.

Neabejoju, kad tai ženkliai pagerintų jų vietos įvaizdį ir apskritai Palangos garsinį foną“, – teigia kompozitorius.

D. Žičkaus karjeros biografijoje yra ne vienas įdomus projektas ir bendradarbystė su gerai žinomais atlikėjais.

Didžiosios Britanijos žvaigždėmis, pankrokere Siouxsie Sioux bei grupe „Culture Club”, ir Lietuvos muzikantais – Andriumi Mamontovu, SH, Leonu Somovu ir Jazzu.

Kompozitorius, anksčiau žinomas Nazcaman slapyvardžiu, anksti panėrė į Lietuvoje ne per daug išieškotą ambientinį žanrą, yra išleidęs 3 albumus, sėkmingai „paplitusius“ atmosferinės muzikos melomanų tarpe: „The Slower Pace of Existence” (2019 m.), „At the Edge of Silence“ (2020 m.) ir „Simpler Parts of Complexity“ (2022 m.).

Muzikos informacijos centro sudaryta „Note Lithuania: Experimental/Electronic 2023“ rinktinė, į kurią įtrauktas ir D. Žičkaus kūrinys, šiemet reprezentuos Lietuvą 29-ojoje pasaulio muzikos mugėje „WOMEX” Ispanijoje.