„Nepaisant pandemijos iššūkių ir apribojimų XXI tarptautinį gatvės teatrų festivalį “Šermukšnis" pavyko suorganizuoti beveik 90 procentų tokį, koks jis ir buvo sumanytas.
Rizikos buvo daug, bet išdrįsome vadovautis posakiu „Kas nerizikuoja - negeria šampano“, - kalbėjo renginio koordinatorius, Žvejų rūmų kultūrinės veiklos vadybininkas Arūnas Peštenis pirmadienį surengtame festivalio aptarime ir diskusijoje „Gatvės teatras ar teatras gatvėje?“
Gyrė Jono kalnelio erdves
Pasak A. Peštenio, per ilgą kas dvejus metus organizuojamo „Šermukšnio“ istoriją festivalis ne kartą keitė savo koncepciją ir vietas. „Režisieriaus Alvydo Vizgirdos iniciatyva “Šermukšnis" buvo pradėtas organizuoti kaip kamerinių teatrų festivalis. Vėliau jis išėjo į gatves, buvo integruotas į Jūros šventės programą, vyko senamiesčio skveruose, Teatro aikštėje, piliavietėje.
Prieš trejus metus „Šermukšnis“ pradėtas organizuoti kaip savarankiškas gatvės teatrų festivalis. Šiais metais jis pirmą kartą įvyko atnaujintose Jono kalnelio erdvėse, o mažesni, vieno ar kelių aktorių pasirodymai buvo rodomi jaukiame Klaipėdos lėlių teatro kiemelyje.
Pasirinktas erdves festivaliui gyrė ir jose vaidinę teatralai, ir žiūrovai, teatro kritikai. „Jono kalnelis - unikali vieta. Pasijutau kaip užsienyje. Stebėti spektaklius iš Jono kalnelyje įrengtų amfiteatrų buvo labai patogu, komfortiška. Nuostabi buvo festivalio atmosfera. Padėjo ir puikus oras ir jautėsi, kad žmonės pasiilgę renginių ir bendravimo“, - sakė teatralė Audra Lenkauskienė.
Išeiti iš ribų
Teatro kritiko Vaido Jauniškio nuomone, tokiam festivaliui, koks šiemet buvo „Šermukšnis“, labiausiai tiktų atvirų erdvių, o ne gatvės teatro festivalio apibūdinimas. "Organizatoriai šiemet pasirinko gana saugų variantą, kai žiūrovai yra daugiau stebėtojai.
Gatvės teatras pasižymi tuo, jog įtraukia žiūrovą į teatro veiksmą. Jis gali „iškirsti“ eilinį pilietį, kuris nesiruošė į teatrą, tiesiog ėjo pro šalį, sustabdyti eismą gatvėje ir kitais būdais įtraukti.
Žinoma, publiką tokiam festivaliui reikia užauginti ir edukuoti. Šiųmetis renginys parodė, kad žiūrovams to labai reikia, nes negali būti taip, kad supermamyčių į sceną išleistas vaikas savo veiksmais žlugdo spektaklį ar jo finalą", - pastebėjo teatro kritikas ir palinkėjo organizatoriams ateityje festivalį papildyti provokuojančiais, iš ribų išeinančiais gatvės pasirodymais.
„Gatvė - mūsų namai“
Gatvės teatro atlikėja, „Senųjų menų studijos“ iš Vilniaus aktorė Jūratė Širvytė-Rukštelė pažymėjo, kad gatvės teatras tuo ir skiriasi nuo akademinio teatro, kad jis nėra saugus scenoje kaip mamos įsčiose, o veikia rizikos zonoje, kurioje bet kas bet kada gali išmušti iš vėžių ir gebėjimas išsisukti iš bet kokios situacijos panaudojant ją pasirodymui rodo aktoriaus meistriškumą.
„Mūsų uždavinys gatvėje sukurti teatro atmosferą. Gatvė yra tarsi mūsų namai, kurių durys visada atviros, ir mes žiūrovus kviečiame į svečius. Užeiti gali bet kas. Todėl gatvės teatras yra pats demokratiškiausias teatro žanras“, - antrino danų teatro „Dansk Rakkerpak“ atstovas Niels Peter Kloft.
„Senųjų menų studijos“ spektaklio „Sugrįžo“ režisierius ispanas Adrian Schvarzstein akcentavo gatvės teatro pasirodymų ir personažų aiškumą. „Vaikui, seneliui, užsieniečiui gatvės teatro pasirodymas turi būti iš pirmo žvilgsnio aiškus, suprantamas ir įdomus. Maža to, geras pasirodymas yra tas, kurio istoriją sukuria ne aktorius, o pats žiūrovas, aktorius tik inspiruoja ją“, - gatvės teatro subtilybes nagrinėjo režisierius ir nuoširdžiai dėkojo „Šermukšnio“ organizatoriams už ilgai lauktą galimybę vėl susitikti su žiūrovais.
FOTO APRASAS ĮSPŪDIS. XXI tarptautinio gatvės teatro festivalio „Šermukšnis“ akimirkos.
FOTO AUTORIUS Virginijos KESMINĖS, organizatorių / Prokadras.lt nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą