Istorija truputi kitaip skamba: dar 18 amžiuje carinės Rusijos vyriausybe atėmę iš žydu degtinės varymo mūsų leksika kalbant versliuką, degtinės varymo ir pardavimą perėjo i caro vyriausybės rankas, tačiau išvytiems žydams iš Sankt Peterburgo imperijos pakraščiuose leido toliau varyti degtine nes tipo jie neturėjo iš ko pragyventi. Tuo žydai naudojosi, ir kas svarbiausia jie degtine pavertė kaip atsiskaitymo už žemiškus darbus, už namu ruošos darbus darbininkams, valstiečiams jie mokėdavo degtine, tiesiog liaudį pratindavo prie snapso o ne prie pinigu ar tos pačios kasdieninės duonos nes snapsąs greitai pratindavo o valstietis vėl ir vėl eidavo pas žydą uždarbiauti už „sto gram“, va taip ir valstiečiai sukosi lik voverys žydu snapso rate kol vėl ta pati carine valdžia nenubaudė žydu už girtavimo skatinimą..... ir tt. O carinėje Lietuvoje ar kitose vakarinėse imperijos žemėse žydai laike snapso gaminimą savo rankose bei nieko neįsileisdavo. Tam labai įtakojo papirkti žandarai. Tad yra ir tokia istorine tiesa.